Šiandien susirinko Seimo laikinoji tyrimo komisija dėl sutikimo Vilniaus apygardos teismo (VAT) teisėją Ryšardą Skirtuną patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę. Posėdžio pradžioje buvo nuspręsta, kad viskas vyktų už uždarų durų, kadangi bus aptariama ikiteisminio tyrimo medžiaga.
VAT teisėjas R. Skirtunas turės galimybę pateikti komisijai paaiškinimus, taip pat bus išklausyta Generalinės prokuratūros ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atstovų informacija ir atsakymai į Komisijos narių klausimus.
Pats teisėjas neišbuvo iki posėdžio pabaigos dėl prastos sveikatos. Komentuodamas situaciją žurnalistams, jis buvo pakankamai atviras, tačiau mažai komentavo savo ryšius su advokatu, į kurio bylos teisėjų kolegiją galimai bandė patekti.
R. Skirtunas: tai nėra baisiausias atvejis mano gyvenime
„Kaip bepasibaigtų ši byla, teigiamai ar neigiamai mano atžvilgiu, būtų priimtas apkaltinamasis ar išteisinamasis nuosprendis byloje, toliau teisėju būti aš negalėsiu jokioje kitoje byloje po tokio sukelto ažiotažo. Jokiais būdais“, - teigė jis. Pasak jo, po tokio sukelto ažiotažo yra beveik neįmanoma būti teisėju, nes visi badytų pirštais į žmogų, apie kurį buvo sukelta tiek daug triukšmo.
Paklaustas, ką ketina daryti toliau, R. Skirtunas atsakė aiškiai: „Gyventi toliau, ką iki šiol dariau. Patikėkite, mano gyvenime tai nėra baisiausias atvejis. Man teko išgyventi pasikėsinimą, man teko nukeliauti vieną koja į aną pasaulį, man teko nugalėti vėžį ir aš gyvas. Nežinau, ar sveikas, tiesą sakant. Todėl gyvenu ir gyvensiu toliau. O vertinti – ne mano darbas“.
Teisėjas prisipažino, kad daugiau apskritai nebenorėtų dirbti ir į jo artimiausius planus įeina anūko auginimas.
Apie pasikėsinimą bijo kalbėti
Į klausimą, kas kėsinosi į jo gyvybę, VAT teisėjas atsisakė atsakyti, nes, pasak jo, dar gyventi nori. R. Skirtunas nesileido sutrikdomas klausimų apie pinigines sumas, kurias galimai gavo, todėl tvirtai atkirto: „Provokuojate mane, bet nepavyks, aš 20 metų dirbu teisėju“.
Teisėjas atskleidė, kad toje pačioje korupcijos byloje minimas advokatas Vitoldas Petravičius yra jo kursiokas.
„Aš dirbu šitoje sistemoje nuo 1983 metų. Mieste nebeliko nei vieno advokato, kuris nepažįsta manęs ir kurio nepažįstu aš. Mes baigėme šimtas žmonių tada. Jeigu pradėsime minėti pavardes, geriau išjunkit mikrofonus“, - sakė jis.
Prokuratūra: faktinių duomenų yra pakankamai
„Jei generalinis prokuroras kreipiasi į Seimą dėl sprendimo patraukti, tai be abejo tai įrodo, kad faktinių duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad tas asmuo padarė nusikalstamą veiką byloje yra pakankamai“, - po posėdžio komentavo generalinės prokuratūros atstovas Linas Kuprusevičius.
Į daugelį kitų klausimų jis neatsakė, nes viskas susiveda į ikiteisminio tyrimo medžiagą.
Pasak jo, skirdamas kardomąją priemonę, teismas jau dalinai įvertino advokato ir teisėjo ryšius. „Advokato atžvilgiu jau pirminį vertinimą atliko ir konstatavo nutartyje, kad duomenų yra pakankamai“, - teigė jis.
Jeigu Seimas nepanaikintų teisinės neliečiamybės R. Skirtunui, su juo tiesiog nebūtų įmanoma atlikti veiksmų, pareikšti jam įtarimą, apklausti ar paduoti į teismą, tačiau byla į aklavietę nepatektų, nes kitų asmenų atžvilgiu tie veiksmai galės būti atlikti.
STT neatskleidžia, kiek laiko buvo sekamas R. Skirtunas
STT pareigūnas Žydrūnas Bartkus patikino, kad negali atskleisti nei komisijai, nei žiniasklaidai, kiek laiko buvo sekamas kyšininkavimu įtariamas teisėjas R. Skirtunas.
Jo manymu, pats faktas, kad generalinis prokuroras Darius Valys kreipėsi į Seimą dėl leidimo patraukti baudžiamojon atsakomybėn teisėją, akivaizdžiai liudija, kad laukiama leidimo, kad būtų galima atlikti procesinius veiksmus teisėjo atžvilgiu ir D. Valio kreipimasis rodo, kad jis įvertina, jog tų duomenų pakanka.
Dėl surinktų duomenų pakankamumo pripažinti R. Skirtuną kaltu, pasak jo, turėtų spręsti teismas, kai bus baigtas ikiteisminis tyrimas ir medžiaga bus perduota teismui.
V. Bacevičius: komisija spręs, ar atsižvelgti į prašymą netaikyti suėmimo
R. Skirtūnas patikino, kad pats prašė panaikinti jam neliečiamybę ir savo žodžio atsisakyti neketinąs.
„Pats teisėjas neprieštarauja, kad neliečiamybė būtų panaikinta, tik prašo, kad jam nebūtų taikomas suėmimas. Bet kuris asmuo turi teisę pateikti tokį prašymą, tačiau komisija spręs savarankiškai, ar į tokį prašymą atsižvelgti“, - sakė laikinosios komisijos vadovas Vaidotas Bacevičius.
Seimo laikinoji komisija galutinio sprendimo nepriėmė, ar panaikinti teisėjo neliečiamybę, kadangi komisijos nariams neužteko informacijos. Kol kas posėdyje daroma pertrauka iki ketvirtadienio, per šį laiką komisija turėtų trūkstamą informaciją surinkti iš prokurorų ir STT pareigūnų. Norima gauti detalių apie kyšio davimo aplinkybes.
--------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
Balsas.lt primena, kad Seimas pratęsė laikinosios tyrimo komisijos dėl sutikimo suvaržyti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjo Ryšardo Skirtuno laisvę darbą iki gegužės 18 d. Tai įvyko dėl teisėjo ligos.
Kaip žinia, generalinis prokuroras Darius Valys kreipėsi į Seimą, prašydamas leisti patraukti baudžiamojon atsakomybėn R. Skirtuną, jį suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę už teisėjo vardo pažeminimą.
Specialiųjų tyrimų tarnyboje (STT) atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl prekybos poveikio, kyšininkavimo ir papirkimo. Tyrimo metu nustatyta, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas praėjusių metų gruodžio 12 d. priėmė nuosprendį baudžiamojoje byloje, kuriuo Laimonas Jurgelevičius pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas dėl sukčiavimo bei dokumentų klastojimo ir jam buvo paskirta 3 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Nuteistasis kartu su savo advokatu Vitoldu Petravičiumi š. m. sausio 2 d. per apylinkės teismą padavė apeliacinį skundą, kuris sausio 13 d. buvo gautas Vilniaus apygardos teisme, primena ELTA.
„Surinkti duomenys leidžia manyti, kad dar iki skundo padavimo advokatas V. Petravičius, veikdamas L. Jurgelevičiaus sutikimu ir prašymu, Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjui R. Skirtunui pasiūlė ir susitarė duoti 30 tūkstančių litų kyšį už veiksmus, kad į trijų teisėjų kolegiją L. Jurgelevičiaus baudžiamajai bylai apeliacine tvarka nagrinėti būtų paskirtas būtent jis – R. Skirtunas ir už palankių L. Jurgelevičiui proceso sprendimų priėmimą minėtoje baudžiamojoje byloje“, – Seime sakė Darius Valys.
Pasak jo, įtariama, kad teisėjas R. Skirtunas ėmėsi veiksmų, kad būtent jis būtų paskirtas į teisėjų kolegiją, nagrinėsiančią minėtą L. Jurgelevičiaus baudžiamąją bylą.
„Teismų informacinėje sistemoje fiksuota, kad š. m. sausio 24 d. byla atiduota teisėjui, ir š. m. kovo 13 d. paskirtas teisiamasis posėdis. Į trijų teisėjų kolegiją įtrauktas ir R. Skirtunas, kuris vėliau paskirtas pranešėju šioje byloje. Antrasis teismo posėdis paskirtas š.m. balandžio 20 d. Pagrįstai įtariama, kad teisėjas R. Skirtunas užtikrino advokatą V. Petravičių, kad byloje viskas turėtų būti gerai, o V. Petravičius š.m. balandžio 10 d. R. Skirtuno darbo kabinete perdavė pastarajam 30 tūkstančių litų, kurie tą pačią dieną kratos metu buvo paimti iš teisėjo darbo kabinete, Vilniaus apygardos teisme. Ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas R. Skirtunas padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 2 dalyje“, – sakė generalinis prokuroras D. Valys.
