Į keltą, plukdantį į Smiltynę, lenkdami vienas kitą, skuba vasarotojai. Dviračiais, elektriniais paspirtukais jie skrieja greičiau už vėją, tačiau retas dėvi šalmą ar kitas apsaugas.
„5 metų išlankytas dviračių sportas, šalmas nereikalingas, aš taip skaitau. Akiniai svarbiausia. Šalmo mums tikrai nereikia", – kalbėjo pašnekovas.
Kad tinkamos apsaugos minant dviratį nereikalingos, galvojo ir Ramutė, nors 33 metus sesute dirba traumatologijos operacinėje ir tokių traumų kaip jos, matė daug. Tik nesitikėjo, kad pačiai teks atsidurti paciento vietoje:
„Važiuoju, važiuoju, žiūriu prieky yra pulkelis vaikų. Tie vaikai ir didesnis, ir mažesni. Pavojinga važiuot pro juos. Ai, galvoju, pravažiuosiu Nukritau, guliu: „Vajej, ranką susilaužiau!“ Iškart matėsi, kad sulūžo ranka."
Klaipėdietei prireikė rimtos operacijos, o gydymas užtruks dar 5–6 savaites. Gretimoje palatoje guli ir dar viena, ką tik operaciją išgyvenusi moteris Stasė. Ji įsikibusi į lyną šoko į vandenį, tačiau skrydis baigėsi krante, atviru kulnikaulio ir stuburo juosmens slankstelio lūžiu:
„Na, taip jau prieš galą nebeišsilaikiau ir atsitrenkiau su koja, paskui ant nugaros."
Respublikinės Klaipėdos ligoninės medikai tikina, kad šią vasarą traumatologijos skyrius – perpildytas. Palyginti su praėjusiais metais, pacientų 30 % daugiau. Kasdien sulaukiama rimtas traumas patyrusių asmenų. Vien per savaitgalį kreipėsi 70 nelaimėlių.
„Pagrindinės traumos tai yra, aišku, galva, kaklas, pečių juosta, raktikaulio lūžiai, žasto lūžiai, riešo lūžiai ir atitinkamai galūnių – čiurnos, kelių, raiščių plyšimai ir taip toliau", – kalbėjo ortopedas-traumatologas Aleksandras Valdas Mačiulis.
Pacientai traumas patiria dėl įvairiausių priežasčių. Tačiau daugėja nelaimių dėl elektrinių paspirtukų, dviračių. Šių vairuotojai neįvertinę galimybių ne tik susižaloja patys, bet kliudo ir pėsčiuosius. Medikai primena, kad kiekviena trauma turi pasekmes.
„Šokinėjimai į vandenį, kritimai iš obels, trešnių skynimo traumos ir maudymosi, šokinėjimo nuo lyno. Traumų, kad nepaliktų pasekmių realiai nėra. Jos gali būti ir minimalios, bet gali būti ir maksimalios, kurios sukelia ir invalidumą", – tęsė gydytojas.
Gydytojas pastebi, kad motociklininkai tampa vis atsakingesni. Jų šią vasarą susižaloja kur kas mažiau, o ir patiriamos traumos nebe tokios rimtos, nes dažnas jau pasirūpina tinkama apsauga. Štai ligoninėje gydomas klaipėdietis motociklu rėžėsi į kapinių tvorą, tačiau atsipirko tik kojos lūžiu.
„Miestelio kapinės ir akmeninė tvora tokia, tai tiesiai, kaip sakant, į kapinių tą tvorą. Aš gulėjau tiesiog, sudaužytas motociklas gulėjo šalia, paskambinau telefonu greitajai, o žmonės tiesiog pravažiuoja, kokia tik 6 ar 7 mašina sustojo", – šnekėjo Sergejus.
Anot medikų, skaudžiausios ir daugiausia pasekmių palieka galvos bei stuburo traumos. Šios dažnai pacientus prikausto neįgaliojo vežimėlyje.
