Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (PGV) vyresnioji specialistė Džiuginta Vaitkevičienė portalui tv3.lt išvardijo patarimus, kaip apsisaugoti nuo vasariškų audrų keliamo pavojaus.
Geriausia nuo žaibo trenksmo saugotis patalpoje
Visų pirma, užklupus audrai geriausia slėptis namuose ir be reikalo nepalikti būsto.
„Geriausia apsauga nuo žaibo – būti patalpoje, ypač, jei pastatas turi žaibolaidį“, – teigė specialistė.
Žaibuojant patalpos turi būti sandarios: svarbu užverti langus, duris, ventiliacijos angas, dūmtraukius.
Vėtros metu specialistai rekomenduoja nesinaudoti ne tik vandentiekiu ar mobiliuoju telefonu, bet apskritai visais elektros prietaisais.
„Be abejo, žaibuojant, griaudžiant nuo seno visi žinome, kad visi elektros prietaisai turi būti išjungti ne tik mygtuku, bet ir iš elektros lizdo“, – nurodė D. Vaitkevičienė. Pasak jos, taip galima išvengti trumpojo jungimo ar kamuolinių žaibų namuose.
Kauno PGV rekomenduoja nuo audros slepiantis namuose vengti bet kokio medžiagų įelektrinimo: nesišukuoti plaukų, neglostyti augintinių.
„Mažiau judėkite, laikykitės atokiau nuo langų, židinių, krosnių ir didelių metalinių daiktų“, – rašoma Kauno PGV interneto svetainėje.
Laidus saugokite nuo vandens, daiktus – nuo vėjo
Taip pat specialistė D. Vaitkevičienė kvietė būsto savininkus užtikrinti elektros instaliacijos saugumą – svarbu, kad elektros laidai liktų sausi.
Pasak jos, savarankiškai, be specialisto pagalbos įsirengę elektros instaliaciją gyventojai turėtų akylai apsižiūrėti, kad jokie laidai nesiliestų su vandeniu.
Artėjanti liūtis gali kelti pavojų ir neįstiklintų balkonų savininkams. Kaip sako D. Vaitkevičienė, iš atviros erdvės derėtų pašalinti lengvus daiktus.
„Reikėtų apsižiūrėti, kad visur <...> balkonuose džiovyklės būtų pritvirtintos, kad lengvai pakeliamų daiktų vėjas neišpūstų iš terasų, iš lodžijų“, – sakė ji.
Nuosavame kieme esančius daiktus nuo stipraus vėjo irgi reikėtų saugoti.
„Privačiuose namuose įvairiausi būna išnešti sodo daiktai: palapinės, lengvi baldai, plastikiniai baldai. Netgi laistytuvai, ir tie skraido pas kaimynus siaučiant dideliam vėjui“, – teigė priešgaisrinės saugos ekspertė.
Gyvūnus saugokime kaip patys save
„Elektra į žemę nuteka drėgniausiomis oro vietomis, kuriose yra daugiausia laidžių elektrai dalelyčių“, – rašoma Kauno PGV tinklalapyje.
Dėl to elektra keliauti žemę gali per drėgnus drabužius, iš kamino rūkstančius dūmus, metalinius strypus, aukštus bei drėgnus pastatus, medžius. Trenkdamas žaibas gali sukelti gaisrą, didelis elektros išlydis gali nutrenkti žmones ir gyvūnus, rašoma Kauno PGV pranešime.
Paklausta apie naminių gyvūnų apsaugą nuo perkūnijos, specialistė atsakė: „Augintinius turime saugoti taip pat, kaip patys save.“
Ji nurodė, kad apie būdus apsaugoti naminius gyvulius žinoma nuo seno: „Kai anksčiau būdavo rišami galvijai metalinėmis grandinėmis, rūpestingi šeimininkai pasirūpindavo, kad nebūtų ant ragų ir ant gyvūno kūno sąlyčio su metaliniais daiktais.“
Dėl to vertėtų pasirūpinti ir šunimis, laikomais ne voljeruose, o vis dar pririštais prie būdos lauke.
Žaibuojant ant namų gali užvirsti medžiai
Kaip minėjo Kauno PGV atstovė, žaibas dažniausiai kerta į aukštesnius objektus.
„Rūpestingi šeimininkai namuose būna įsirengę žaibolaidžius, kad žaibas nekirstų į namą“, – teigė D. Vaitkevičienė.
Žaibolaidžius reikėtų patikrinti – ar jie tvarkingi, ar teisingai įžeminti.
Pasak D. Vaitkevičienės, perkūnija kelia grėsmę, jei šalia gyvenamojo pastato stūkso seni medžiai, dėl perkūnijos galintys nuvirsti. Pavyzdžiui, tokie medžiai supa senesnes sodybas, sakė specialistė.
„Nuo žaibo gali nuvirsti medis, užsidegti medis, gali vėtrai siaučiant tie pavojingi medžiai užgriūti ant gyvenamųjų namų. Tas pavojingas šakas ar grėsmę keliančius medžius reikėtų (nupjauti – aut. past.) – pasirūpinti jais, kad apsisaugotume“, – apibendrino pašnekovė.
Patarė, kaip nuo žaibo saugotis lauke ar automobilyje
Jeigu užklupus perkūnijai vis dėlto esate ne namuose, svarbu žinoti, kaip apsisaugoti lauke arba automobilyje.
Atviroje vietoje lauke pirmiausia reikia nusiimti visus metalinius daiktus nuo kūno ir padėti juos už kelių metrų.
Kaip nurodo Kauno PGV, geriausia ieškoti žemesnės aplinkos vietos – daubos, o miško teritorijoje – krūmynų. Slepiantis nuo perkūnijos svarbu, kad kūno sąlytis su žeme būtų kuo mažesnis. Negalima gulti ant žemės – reikia atsitūpti suglaustomis kojomis.
„Jeigu žaibuoja ir griaudi vos sekundės intervalu, žaibas visai čia pat (300-400 metrų)“, – nurodo Kauno PGV. Tokiu atveju reikia ieškoti artimiausios daubos, atsitūpti, nuleisti galvą. Negalima glaustis su kitais žmonėmis.
Jokiu būdu negalima slėptis po atviroje teritorijoje stovinčiu vienišu medžiu – jis gali pritraukti žaibą, rašo Kauno PGV.
Kadangi žaibas trenkia į aukščiausią vietą, svarbu vengti visų aukštų objektų: bokštų, vielinės tvoros, telefono, elektros stulpų, nepatartina būti arti geležinkelio pylimo, nurodė D. Vaitkevičienė.
Laukiant audros pabaigos automobilyje svarbu uždaryti langus, duris, neliesti metalinių automobilio dalių, įtraukti anteną. Patartina saugiai sustoti kelkraštyje ir įsijungti avarines šviesas.
Prie vandens telkinių ragina nesiartinti
Perkūnijos metu vandens telkiniai – itin pavojinga zona. Elektros iškrova keliauja netgi pakrantės smėliu, todėl nesaugu būti greta vandens telkinių, rašo Kauno PGV
Jeigu žaibuoti pradėjo maudynių, žvejybos pasiplaukiojimo valtele metu, reikia kuo skubiau irtis į krantą. Išlipus iš vandens svarbu atsitraukti kuo atokiau nuo vandens telkinio.
Apskritai perkūnijos metu šiukštu negalima bėgioti, važiuoti motociklu, dviračiu arba laikyti rankose daiktus, pagamintus iš metalo.
