Šiaulių greitosios medicinos pagalbos vyriausioji gydytoja Eugenija Kukaitienė praneša, kad praėjusį šeštadienį Bubių ežere jau nuskendo vienas šiaulietis. Tai pirmas nelaimingas atvejis šią vasarą mieste, nors Šiaulių ir aplinkiniuose rajonuose buvo ir daugiau skendimo atvejų.
Bubių ežeras pasiglemžė jaunuolio gyvybę
Šiaulių greitosios medikai kasdien sulaukia apie 100 pagalbos skambučių. Pasak E. Kukaitienės, ypač iškvietimų padaugėja karštomis dienomis ir savaitgaliais.
„Liepos 19 dieną po 17 val. gavome iškvietimą prie Bubių ežero, kad nuskendo 26 metų šiaulietis. Nuvykus į įvykio vietą teko konstatuoti mirtį. Pamatę plūduriuojantį žmogų, jį ištraukė šalia besimaudantys žmonės, tačiau jau buvo per vėlu, nes praėjo daugiau nei 20 minučių“, - sako gydytoja.
Pasak E. Kukaitienės, įprastai vasarą skendimų rizika padidėja, kai oras atšyla ir daugiau žmonių vyksta prie vandens telkinių. „Net Palangoje vasarą nėra kur kojos padėti, kai kur net vyksta muštynės tarp poilsiautojų. Panaši situacija ir prie ežerų. Tai rodo, kad atostogautojai dažniausiai mėgaujasi vandens malonumais, tačiau ne visada prie vandens jie elgiasi atsargiai ir protingai. Dabar padaugėjo gąsdinimų nusižudyti skandinantis. Buvo atvejis rajone, kai artimieji ištraukė skęstantį iš vandens ir jis vėl puolė skandintis“, - pasakoja E. Kukaitienė.
Atsargus poilsis – būtinas
Kai įvyksta nelaimė, kviečiami į pagalbą greitosios gydytojai telefonu skiria nurodymus, kaip gaivinti skendusįjį. Pasak E. Kukaitienės, pasitaiko atvejų, kai artimieji išgelbėja gyvybę.
„Tik iš vandens ištraukus skenduolį reikia išvalyti jam burnos gleivinę ir nedelsiant pradėti reanimaciją laikantis gydytojų nurodymų. Tačiau kad nelaimės būtų galima išvengti, gyventojams patariame laikytis saugumo ir persikaitinus saulėje staiga nebristi į vandenį, nes gali sustoti širdis ar paralyžiuoti galūnes“, - sako E. Kukaitienė.
Geriausia maudytis tik žinomuose telkiniuose, nes, pasak gydytojos, šokinėjant į vandenį tvenkiniuose ar ežeruose, kur nežinomas dugnas, galima susidaužti galvą ar patirti kitokių traumų, jei dugne yra akmenų. Gydytoja E. Kukaitienė pataria atidžiai prižiūrėti vaikus, kurie dažnai per drąsiai elgiasi vandenyje. „Būna atvejų, kai vaikai susilažina, kad perplauks upę, prūdą ar ežerą, ir neperplaukia. Tada įvyksta nelaimė.
Net ir mokantys plaukti turėtų atsargiai elgtis tose vietose, kur kojomis nesiekia dugno, kad jų nenuneštų srovė ar neužkliūtų už medžio šakų po vandeniu. Traumų pasitaiko ir braidžiojant pakrantėmis, kai besimaudantys susižaloja kojas stiklo šukėmis, todėl reikia būti itin atsargiems“, - įspėja gydytoja.
Tarp skęstančiųjų – vaikai ir vyresni žmonės
Oficialus maudymosi sezonas Lietuvoje prasideda birželio 1 dieną ir tęsiasi iki rugsėjo 15 dienos. Vasarą dažniau žmonės maudosi įvairiuose natūraliuose vandens telkiniuose – jūrose, ežeruose, upėse, kur ir įvyksta nelaimės. Higienos instituto Mirties priežasčių registro duomenimis, 2010-2013 metais besimaudydami natūraliuose vandens telkiniuose nuskendo 626 žmonės. Natūraliuose vandens telkiniuose dažniausiai nuskęsta vaikai ir 51-55 metų amžiaus žmonės.
Vaikų skendimų priežastys yra glaudžiai susijusios su jų amžiumi – maži vaikai dažniausiai nuskęsta dėl tėvų priežiūros stokos, vyresni – dėl savo galimybių pervertinimo, šokinėjimo į vandenį stačia galvą. Tiek tarp vaikų, tiek tarp suaugusiųjų dažniau nuskęsta vyrai.
Ne maudymosi metu įkritę į vandens telkinį 2010–2013 metais nuskendo 230 asmenų, tarp jų 19 nepilnamečių. 9 vaikai buvo 1-5 metų amžiaus, 5 vaikai – 6-10 metų amžiaus.
Šiaulių miesto visuomenės sveikatos biuro specialistai primena, kad tokio amžiaus vaikai neretai vandenyje elgiasi nerūpestingai, nesugeba įvertinti pavojaus.
„Pervertinę savo jėgas vaikai nuplaukia per toli, pavargsta ir pradeda skęsti. Svarbu žinoti, kad vaikai iki 5 metų amžiaus skęsta tyliai, panirę į vandenį nesišaukia pagalbos, nes nesuvokia, kas vyksta“, - įspėja Šiaulių miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro Visuomenės sveikatos stiprinimo skyriaus specialistė Karolina Rušinskienė.
Lina Abromavičienė
