Praėjusiais metais Lietuva vos netapo gerai apgalvotos provokacijos auka. Kai kurie politikai, policija gavo laišką apie neva įvykusį incidentą Jonavos rajone, kur vyrai, dėvintys karišką uniformą, išprievartavo 15-metę merginą. Tereikėjo neatsakingų politikų žingsnio pasidalyti nepatikrinta informacija socialiniuose tinkluose ir šimtai socialinių tinklų vartotojų būtų paskleidę šią netikrą žinią virtualioje erdvėje, o dar daugiau ją paskaičiusių gyventojų būtų patikėję.
Kai gyventojai pradeda vis labiau atskirti Lietuvai nedraugiškų šalių propagandą skleidžiančius informacijos šaltinius, ieškoma naujų būdų, kaip suklaidinti ar paveikti visuomenę. O čia silpnąja grandimi tampa socialinių tinklų vartotojai.
Tikėtina, kad artėjant kitų metų prezidento rinkimams Lietuvoje informacinių grėsmių, netikrų naujienų ar bandymų paveikti rinkimo procesus tik dar padaugės. Žiniasklaidos ir informacijos specialistai dalijasi savo pastebėjimais, kaip neužkibti ant nepatikimos informacijos.
Atsargiai rinktis draugus ne tik realiame gyvenime
Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Politinės komunikacijos katedros asistentas, socialinių mokslų daktaras Viktor Denisenko pabrėžė, kad informacijos lavinos laikais pirmiausiai svarbu atkreipti dėmesį į informacijos šaltinį ar priemonę, per kurią skleidžiama žinia.
„Reikia pagalvoti, kiek informacijos priemonė patikima, ar tai žinoma žiniasklaidos priemonė, ar tiesiog atsitiktinai pamatyta informacija. Reikėtų pasidomėti, iš kokio šaltinio įdėta nuoroda, kas yra pirminis informacijos šaltinis“, – patarė pašnekovas.
Pavyzdžiui, visame pasaulyje patikimais šaltiniais laikomos tokios žiniasklaidos priemonės kaip britų nacionalinis transliuotojas BBC ar naujienų agentūra „Reuters“.
„Be to, jau žinome tam tikrus kanalus, kurie yra demaskuoti ir kuriais pasitikėti neverta. Tai, pavyzdžiui, „RT“ („Russia Today“) ar „Sputnik“. Šios žiniasklaidos priemonės suprantamos kaip nepatikimi šaltiniai, susiję su Kremliaus propaganda“, – pastebėjo V. Danisenko.
Iš kitos pusės socialinių mokslų daktaras pridėjo, kad sunkiau gali būti tuomet, kai informaciją gyventojas pamato šaltinyje, kuris dar nėra demaskuotas. Žinoma, tai, kad šaltinis nėra žinomas, nereiškia, kad jis nepatikimas, tačiau reikėtų pasidomėti, kas iš tiesų už jo slepiasi. Tai gali padėti išsiaiškinti ir paprasta paieška internete.
„Kalbant apie socialinius tinklus, žmonės turėtų juose elgtis kaip ir gyvenime. Juk draugų ratą renkamės, žinome, kuriais galime pasitikėti, bandome žmones pažinti. Socialiniuose tinkluose taip pat turėtume išlaikyti normas ir galvoti, ką priimame į draugų ratą“, – kalbėjo pašnekovas. Pasak jo, socialiniuose tinkluose žmones suklaidinti norintys piktavaliai gali apsimesti kitais asmenimis, kad įsimaišytų į jūsų draugų ratą ir toliau platintų savo informaciją.
Pasidomėti savininkais
Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius, patardamas, kaip netapti netikrų ar propagandinių naujienų auka, pirmiausiai patarė žiniasklaidą vartoti atsakingai ir kritiškai.
„Pirma, visada siūlau pasidomėti, kas yra žiniasklaidos priemonės valdytojas ir savininkas. Ne visada tai lengva padaryti, bet verta“, – teigė jis. Pasak pašnekovo, žinant, kas valdo žiniasklaidą, galima numatyti, kokios politinės ar ekonominės idėjos bus labiau palaikomos to šaltinio turinyje.
„Jei savininkas neaiškus, visiems sakau, kad geriau mesti vartoti tokį informacijos šaltinį. Čia kaip su grybais, jei nepažįsti, tai geriau ir nerinkti. Galima užmesti akį dėl įdomumo, bet tikėti viskuo, nepatarčiau“, – kalbėjo pašnekovas.
Raudona šviesa informacijos patikimumui turėtų užsidegti, jei informacijos šaltinis iš viso yra anoniminis. Net jei autorius yra nurodytas, vertėtų paieškoti daugiau informacijos apie jį internete ir nuspręsti, ar jo skleidžiamomis žiniomis galima pasitikėti.
„Jei žmogus visada tik į vienus vartus muša, tai tuomet turėtų užsidegti geltona šviesa ir reikėtų pagalvoti, ar tai nėra angažuotas žmogus“, – teigė žiniasklaidos atstovas.
Pasak D. Radzevičiaus, nereikėtų pamiršti gyventojui svarbią informaciją pasitikrinti ir keliuose nepriklausomuose vienas nuo kito šaltiniuose: „Laiko internetui ir žiniasklaidos priemonėms gyventojai skiria tikrai nemažai, tačiau problema, kad mes dažniausiai viską matome paviršutiniškai. Braukiame pirštu per ekraną ir nesustojame prie teksto ilgiau, bet politinę, ekonominę informaciją tikrai reikėtų pasitikrinti, ieškoti daugiau šaltinių, domėtis šita sritimi papildomai“.
Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas tiki, kad artėjant kitų metų prezidento rinkimams Lietuvoje gali tik dar labiau suaktyvėti netikros naujienos ir skleidžiama dezinformacija.
„Galime jau ir dabar matyti socialiniame tinkle „Facebook“ sukurtų didelių grupių, kurios neva skirtos nekaltiems dalykams (pramogos, reklaminiai skelbimai, sveikatos temos) ir staiga tokiose grupėse pradeda atsirasti keistų nuorodų į keistus šaltinius, kurie turi problemų su skaidrumu, kur neaiškūs redaktoriai. Tokiais atvejais reikėtų atkreipti daugiau dėmesio, ar nesi įtrauktas į visokias neaiškias grupes socialiniuose tinkluose, kur dalinamasi vienaip ar kitaip nepalankia Lietuvai ir europietiškoms vertybėms informacija“, – kalbėjo D. Radzevičius.
