žiniasklaidos priemonės

Informacijos pertekliaus amžiuje gyventojai vis lengviau gali tapti propagandos ar netikrų žinių aukomis. Žiniasklaidos ir komunikacijos specialistai įspėja: jumis pasinaudoti ir manipuliuoti gali būti bandoma net ir per iš šalies nekaltomis atrodančias grupes socialiniuose tinkluose. Praėjusiais metais Lietuva vos netapo gerai apgalvotos provokacijos auka.

26 politikai ir valstybės tarnautojai pernai Lietuvoje valdė 57 skirtingas žiniasklaidos priemones, rodo atnaujinta žiniasklaidos stebėsenos svetainė STIRNA.info. Per pastaruosius 20 metų 39 politikams ir valstybės tarnautojams priklausė 78 žiniasklaidos priemonės. Politikų ir tarnautojų, valdančių žiniasklaidos priemones, skaičius pastaraisiais metais nekito.

Ar įmanoma, kad užsienio žiniasklaidos gigantai iškovotų ryškią ir aiškią poziciją visuomenės informavimo srityje Lietuvoje? TNS atlikto tyrimo duomenimis, 2015 metais Lietuvos gyventojai per parą su medijų priemonėmis vidutiniškai praleidžia apie 7 val. 32 min., kiekvieną dieną vidutiniškai susiduriant su 3,4 medijomis. Daugiausiai gyventojų per parą pasiekia TV – 86 proc., toliau radijas ir internetas – 59 proc., o spauda – 34 proc. Visomis šiomis medijomis prieinamas ir žiniasklaidos turinys.

Visagino atominės elektrinės (AE) projekto viešinimo programai jį įgyvendinanti bendrovė „Visagino atominė elektrinė“ vien šiais metais yra numačiusi skirti apie 3 mln. litų. Pastarosiomis savaitėmis žiniasklaidos priemonėse pastebima Visagino AE reklama, kurioje pasakojama apie projekto naudą.

2011 m. lapkričio mėnesį žiniasklaidos priemonėse paskelbtų bankų naujienų skaičius išaugo daugiau nei 5 kartus, lyginant su ankstesniais šių metų mėnesiais. Naujiena apie banko „Snoras“ bankrotą dvigubai padidino susidomėjimą ir kitų Lietuvoje veikiančių bankų naujienomis. Tai parodė rinkos ir žiniasklaidos tyrimų kompanijos „TNS LT“ atlikta komunikacijos analizė, kurio metu 2011 m. lapkričio mėn.

Per pirmus devynis šių metų mėnesius visose trijose Baltijos šalyse tarp nuomonės lyderių ryškiausi buvo bankų atstovai. Lietuvos žiniasklaidos kanaluose po banko atstovų dažniau buvo cituojami draudikai, o Latvijoje ir Estijoje – telekomunikacijų atstovai.

Vilniuje apsilankysiančio ryšių su visuomene specialisto Stepheno Davieso tikinimu, neįmanoma išskirti efektyviausios žiniasklaidos priemonės. Vienas garsiausių Jungtinės Karalystės ryšių su visuomene specialistų – komunikacijos konsultantas S. Daviesas savaitraščiui „Balsas.lt savaitė“ pripažino, kad efektyviausias būdas paskleisti informaciją – naudoti visas žiniasklaidos priemones vienu metu.