Varpą Eliją laiko tik Dievo pirštelis

Lin­ku­vos (Pak­ruo­jo r.) baž­ny­čios var­pi­nės di­dy­sis var­pas Eli­jas nu­kri­to ir jau be­veik pus­me­tį gu­li ant su­tre­šu­sios si­jos. Po to­ną sve­rian­čiu Eli­ju­ be­veik kas­dien praei­na var­pi­nin­kė, kad, pa­ly­pė­ju­si siū­buo­jan­čiais laip­te­liais, pa­skam­bin­tų ma­žuo­ju var­pu. Įs­pū­dis – var­pą Eli­ją pa­ts Die­vas pirš­te­liu pri­lai­ko.

Var­pi­nin­kės ty­ko pa­vo­jus

Lin­ku­vos baž­ny­čios var­pi­nin­kė ir zak­ris­ti­jo­nė Li­na Ži­lins­kie­nė at­ve­ria sun­kias var­pi­nės du­ris ir at­sar­giai žen­gia vi­dun.

Jai po ko­jo­mis – su­lū­žu­sio per­den­gi­mo lent­ga­liai, virš gal­vos – tarp su­tre­šu­sių me­di­nių konst­ruk­ci­jų įstri­gęs di­dy­sis var­pas.

„Kiek­vie­ną kar­tą, kai pra­ve­riu šias du­ris, no­rom ne­no­rom len­da min­tis: gal pa­sku­ti­nį kar­tą, gal tas sker­si­nis ne­beat­lai­kys, – apie bai­mę kal­ba var­pi­nin­kė. – Bet sten­giuo­si apie tai ne­gal­vo­ti“.

Mo­te­ris, lai­ky­da­ma­si ar­čiau sie­nos, at­sar­giai li­pa siū­buo­jan­čiais me­di­niais laip­te­liais į ant­rą­jį var­pi­nės aukš­tą.

Iš ke­lių met­rų aukš­čio kris­da­mas Eli­jas su­lau­žė ne tik per­den­gi­mą, bet ir iš­ju­di­no prie jo pri­tvir­tin­tus laip­te­lius.

Mo­te­ris sto­ja­si ant su­lau­žy­to per­den­gi­mo len­tų kraš­te­lio, kad ga­lė­tų pa­skam­bin­ti ma­žuo­ju var­pu.

„Pra­džio­je la­bai bi­jo­jau ei­ti į var­pi­nę. At­si­ve­džiau vy­rų, klau­siau, ar var­pas neužk­ris ant ma­nęs. Sa­kė, kad kol kas jis dar šiek tiek lai­ko­si,“ – vie­tos „eks­per­tų“ iš­va­da re­mia­si tri­jų ne­pil­na­me­čių mo­ti­na ir ve­ja min­tį ša­lin, kad ma­ža­sis Die­vo pirš­te­lis, dar vis lai­kan­tis di­dį­jį var­pą, vie­ną die­ną ga­li pa­varg­ti.

Var­pas nu­kri­to Ve­ly­kų ry­tą

Nuo elekt­ri­nio įtai­so, ku­ris yra gal de­šim­ties met­rų aukš­ty­je, var­pas nu­kri­to Ve­ly­kų ry­tą, per Pri­si­kė­li­mo iš­kil­mes.

„Var­po skam­bi­ni­mo elekt­ri­nį įtai­są įjun­giau ir nuė­jau į baž­ny­čią iš­leis­ti pro­ce­si­jos. Kol pro­ce­si­ja ei­na ap­link baž­ny­čią, tu­rė­jo skam­bė­ti var­pas, o aš – pa­ruoš­ti baž­ny­čią to­li­mes­nėms iš­kil­mėms“, – tą ry­tą pri­si­mena var­pi­nin­kė Li­na.

„Ta­čiau ne­ti­kė­tai var­pas nu­ti­lo. Aš iš­si­gan­dau: ne­gi taip greit grįž­ta pro­ce­si­ja, aš dar ne­spė­jau su­si­tvar­ky­ti. Nus­ku­bė­ju­si į var­pi­nę iš­si­gan­dau: var­pas ka­bo­jo įstri­gęs tarp lu­že­nų, be­veik virš gal­vos“, – pa­sa­ko­ja L.Ži­lins­kie­nė.

Lin­ku­vie­čiai pri­si­me­na ta­da ne­sup­ra­tę, kas įvy­ko. Iš var­pi­nės pa­si­gir­do stip­rus, dus­lus smū­gis, ir var­po dū­žiai nu­ti­lo. Kad prieš de­vy­ne­rius me­tus Lin­ku­vos baž­ny­čiai su­grą­žin­tas var­pas Eli­jas ga­li nu­kris­ti, nie­kas ne­si­ti­kė­jo.

Le­gen­di­nė is­to­ri­ja

Lin­ku­vie­čiai dar ge­rai pri­si­me­na 2003-ųjų me­tų Škap­lie­ri­nės at­lai­dus, kai Šiau­lių vys­ku­pas Eu­ge­ni­jus Bar­tu­lis šven­ti­no baž­ny­čiai grą­žin­tą­jį var­pą Eli­ją.

Var­pas bu­vo iš­lie­tas ir pa­šven­tin­tas 1712 me­tais. Var­pas bu­vo pa­va­din­tas pra­na­šo Eli­jo var­du.

1915 me­tais iš Lin­ku­vos var­pas bu­vo iš­vež­tas į Ru­si­ją. Vė­liau len­kų val­džia šį var­pą par­si­ga­be­no ir pa­ka­bi­no Vil­niaus ka­ted­ros var­pi­nė­je.

Ka­ted­ros san­dė­liuo­se jis at­si­dū­rė, kai var­pi­nės var­pai bu­vo pa­keis­ti ka­ril­jo­nu.

Ka­ted­ro­je sau­go­mą se­ną­jį Lin­ku­vos baž­ny­čios var­pą ap­ti­ko kraš­tie­tis Vy­tau­tas Didž­pet­ris, rink­da­mas is­to­ri­nę me­džia­gą kny­gai apie Lin­ku­vą. Jis bu­vo vie­nas iš ini­cia­to­rių var­pą grą­žin­ti Lin­ku­vai.

Su­si­rū­pin­ta ver­ty­bės įtei­si­ni­mu

Lin­ku­vos kle­bo­nas Ed­var­das Zei­do­tas sa­ko, kad be pa­vel­do­sau­gi­nin­kų baž­ny­čio­je ką nors re­mon­tuo­ti ar keis­ti – ne­va­lia.

„Lau­kia­me jų at­sa­ky­mo, ta­da sprę­si­me, ką su tuo var­pu da­ry­ti,“ – sa­kė Lin­ku­vos kle­bo­nas.

Kul­tū­ros pa­vel­do Šiau­lių te­ri­to­ri­nio pa­da­li­nio va­do­vas Ry­tis Bud­rys tvir­ti­no, kad apie nu­kri­tu­sį var­pą Lin­ku­vo­je gir­dė­jo, ta­čiau jo­kių spren­di­mų priim­ti ne­si­ren­gia, nes kil­no­ja­mų­jų kul­tū­ros pa­vel­do ver­ty­bių re­gist­re Lin­ku­vos baž­ny­čios var­pas nė­ra įra­šy­tas: „Kul­tū­ros pa­vel­do tu­rė­to­jas – Baž­ny­čia – tu­rė­tų ini­ci­juo­ti var­po pri­pa­ži­ni­mą vals­ty­bės sau­go­ma ver­ty­be, ta­čiau kaip ro­do Ty­tu­vė­nų ne­lai­mė, kul­tū­ros pa­vel­dui Baž­ny­čia ne­ski­ria rei­kia­mo dė­me­sio".

„Net ne­ver­ta abe­jo­ti, ar šis var­pas yra kul­tū­ros ver­ty­bė. Aš tu­riu jo pa­so ko­pi­ją. Šis do­ku­me­tas ir yra pa­tvir­ti­ni­mas, kad tai vals­ty­bės sau­go­ma kul­tū­ros pa­vel­do ver­ty­bė", – re­dak­ci­jai tvir­ti­no V. Didž­pet­ris.

Šiau­lių vys­ku­pas Eu­ge­ni­jus Bar­tu­lis „Šiau­lių kraš­tui“ sa­kė nie­ko ne­gir­dė­jęs apie Eli­jo griū­tį.

„Pir­mą kar­tą gir­džiu. Ka­da tai įvy­ko? Man nie­kas apie tai ne­sa­kė“, – re­dak­ci­jai kal­bė­jo vys­ku­pas ir pa­ža­dė­jo su pa­vel­do­sau­gi­nin­kais spręs­ti, kaip nu­kri­tu­sį var­pą pa­kel­ti ir įtrauk­ti į vals­ty­bės sau­go­mų pa­vel­do ver­ty­bių re­gist­rą.