Naujausią reprezentacinį tyrimą apie požiūrį į smurtą patyrusias moteris pristačiusio Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovo Donato Paulausko teigimu, nors ir matoma pozityvių pokyčių, bendra tendencija nėra labai džiuginanti – kaltinti pačias smurtą patyrusias moteris vis dar yra įprasta.
Jis atkreipė dėmesį, kad jei fizinis ir seksualinis smurtas yra geriau atpažįstamas, ekonominio ir psichologinio smurto atvejus vis dar sudėtinga įvertinti.
Pavyzdžiui, apklausos metu respondentų paprašyta įvertinti štai tokią situaciją: vyras draudžia žmonai eiti į darbą, nes jis uždirba pakankamai pinigų, o jos pareiga laiko prižiūrėti vaikus ir namus.
„Šią situaciją kaip ekonominiu smurto apraišką įvardijo 60 proc. apklaustųjų“, – pabrėžė D. Paulauskas.
Kitas atvejis – draugų būryje vyras vis pabrėžia, kokias nevykusi yra jo žmona, tai kažką sugadina, tai nesupranta. Viso labo 70 proc. respondentų tai įvertino kaip psichologinį smurtą.
Specialistas pridūrė, kad gerokai didesni skaičiai yra kalbant apie situaciją, kai moteris verčiama mylėtis prieš savo valią – tai kaip seksualinį smurtą suvokė 90 proc. apklaustųjų. Dar didesni skaičiai siekia kalbant apie tiesioginį fizinį smurtą.
Tikrina čekius ir neišleidžia iš namų
Anot kasdien su smurtą patyrusiomis moterimis dirbančios Vilniaus miesto krizių centro direktorės Nijolės Dirsienės, nors situacija po truputį keičiasi, apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme nurodyta, kokios yra smurto rūšys, vis dėlto realybėje apie tai dar stokojama suvokimo.
Specialistė pabrėžė, kad daugeliu atvejų viskas prasideda nuo psichologinio smurto, kuris nejučia pereina ir į ekonominį. O šis, jos teigimu, pakankamai paplitęs tiek žemajame, tiek aukštajame visuomenės sluoksnyje.
„Esama tiek skurdo, tiek „auksinių narvelių“ ekonominio smurto pavyzdžių. Vis dėlto moterys paprastai ateina besiskųsdamos tam tikrais konkrečiais dalykais, tačiau to nesuvokdamos kaip kažkokio smurto. Situacijos būna įvairios – iš pradžių vyrui pradeda nepatikti kepami blynai, žodynas, tai, kaip tu rengiesi, kad man su tavimi gėda, tavęs kažkur nesivesiu.
Yra atvejai, kai moteriai viską duoda, aprūpina materialiai, bet reguliuoja visus pirkinius, ką dėvėti, neleidžia eiti į kirpyklą, nes kirpėjas ateis pas ją. Kelia sąlygas, su kuo kada leisti bendrauti.
Šios smurto rūšys persipina, šalia psichologinio smurto atsiranda ir fizinis, seksualinė prievarta, taip pat ir ekonominis smurtas. Iš esmės tai yra geras būdas kontroliuoti auką“, – pasakojo N. Dirsienė.
Anot jos, akivaizdus finansinio smurto pavyzdys, kai moteriai neleidžia dirbti, užrakina duris, neišleidžia iš namų, neleidžia įgyti profesijos, atima kortelę, kad negalėtų išsiimti pinigų.
„Tokiais atvejais dažniausiai reikalauja parnešti čekius ir pasiaiškinti, ką pirko. Vyras ignoruoja moters poreikius, maždaug „basučių nepirk, nes dar pačiūžų nesunešiojai“, – pasakojo Vilniaus krizių centro direktorė.
Klampina į paskolas
N. Dirsienės pastebėjimu, neretai vyrai reikalauja imti paskolas bendru vardu.
„Yra labai daug tokių yra nesantuokinių porų, kai yra vedamas bendras ūkis tik keliems mėnesiams ar metams. Vyras liepia moteriai pasiimti paskolą, o vėliau pasiėmęs pinigus ją palieka. Arba grasina moteriai, kad negyvens kartu, jei nepaims paskolos.
Taip pat yra pasinaudojama nemažomis našlaičių įsikūrimo pašalpomis, už tuos pinigus reikalaujama nupirkti sugyventinio ar draugo tėvams buitinės įrangos ar kompiuterį, kurį vėliau pigiai parduoda arba paimti telefoną, o vėliau su visais mokesčiais moterį palieka“, – pasakojo ji.
Anot pašnekovės, būna ir taip, kad moterims prireikia griebtis ir greitųjų kreditų, kad galėtų gražinti pinigus. Susidūrusios su smurtiniais santykiais moterys iš aukštesnio socialinio sluoksnio susiduria su problema siekiant pasidalinti paimtas paskolas.
„Pačios kaltos“
Vis dėlto naujausių apklausų rezultatai gali sugluminti: net 41 proc. respondentų iš esmės sutiko su tuo, kad moterys dažnai pačios išprovokuoja smurtą.
Tuo metu 48 procentai manė, kad dailiosios lyties atstovės yra linkusios sutirštinti spalvas. Panašus kiekis apklaustųjų galvoja, kad vyrų smurtą patyrusios moterys pačios suvokia, į kokius santykius vėlėsi.
Daugiau nei ketvirtadalis respondentų tvirtino maną, kad moterims patinka, kai prieš jas yra naudojama jėga.
Net 76 proc. apklaustųjų mano, kad jei moteris nori, visada yra labai paprasta nutraukti santykius ar išsiskirti su smurtaujančiu vyru.
Anot D. Paulausko, nuostabą kelia ir tai, kad kiek sumažėjo tų, kurie sutinka, kad reikia palaikyti smurtą patiriančias moteris: „Nėra gerai ir tai, kad 83 proc. palaiko tai, kad moteriai patyrus smurtą gydytojai turi pranešti policijai.“
Policija daro spaudimą atsiimti pareiškimą
Anot neseniai Seime surengtoje diskusijoje dalyvavusios Seimo narės „valstietės“ Virginijos Vingrienės, kuri ir pati yra viešai prabilusi apie šeimoje patirtą smurtą, moterys dažniausiai nedrįsta kreiptis į policijos pareigūnus, nes sulaukia pasmerkimo visuomenėje.
„Juo labiau ji dar patiria gėda, kad prieš ją yra smurtaujama. Be to, ne mažiau traumuojantis yra ir psichologinis, ekonominis smurtas, ne tik fizinis. Vis dar gajus požiūris, kad jei moteris siekia karjeros, ji nesirūpins šeima.
Neturėtų taip būti, kad patys policijos pareigūnai smerkia moteris, kodėl šeimos problemų sprendimui jos pasitelkia policiją. Netgi siūlo atsiimti pareiškimą, neva gal čia pirmas kartas, tik sugadinsite žmogui karjerą, juk jis gailisi ir panašiai“, – kalbėjo ji.
Tenka įrodinėti aukos nekaltumą
Pasak Moterų teisių asociacijos direktorės Vilijos Žukauskaitės, visuomenėje dar laikomasi nuostatos, kad prieš gerą moterį nesmurtaujama.
„Jei vyras pakėlė ranką, vadinasi, yra už ką. Tyrimai rodo, kad motyvuotų smurtautojų yra apie 20 proc. ir iš jų tik kas trečias gali bandyti ar norėti pagalvoti, kad kažką padarė negerai, kad tai galbūt jo kaltė“, – sakė ji.
V. Žukauskaitė pabrėžė, kad pirmiausia turime rūpintis nukentėjusiuoju ir visos institucijos į tai tinkamai įsitraukti.
„O dabar turime nemažai problemų tiek reaguojant policijai, vaiko teisėms, prokurorams. Prireikia rinkti medžiagą įrodant, kad nukentėjusi yra nukentėjusi, o ne atvirkščiai – keliamas klausimas, gal jis nesmurtavo, gal moteris nesunkiai sužeista. O juk gali būti ir vidinės kraujosrūvos.
Sistema, kurią įvardijome kaip neblogai veikiančią, valstybėje ir esmės žiūri, kaip išvengti atsakomybės už nusikalstamą veiką kaltininkui, o ne konstatuoti faktą, kad moteris yra auką, o smurtautojas – nusikaltėlis, kuris turi atsakyti už savo veiksmus“, – kalbėjo Moterų teisių asociacijos direktorė.
Ji ragino atkreipti dėmesį į dar vieną jautrų dalyką: „Nuo sausio įsigalios mediacijos įstatymas. Išeiti iš smurtinių santykių, išdrįsti tą padaryti, pasakyti, kad aš nekalta, o tu kaltas reikia daug pastangų.
O pagal tvarką dabar dar reikės iškęsti antrinę ar jau net tretinę viktimizaciją: tarnybos kviesis abu asmenis, bus atvejo vadyba, kai auka turės teisintis, ko nepadarė, gal vaikais ne taip rūpinosi. Ir dar bus mediacija, kur auka turės teisintis, ką padarė ne taip, pabandyti paaiškinti, kaip ji negerai jautėsi, kaip skaudėjo.“
Portalas tv3.lt jau rašė, kaip su diskriminacija moterys susiduria ir siekdamos įsidarbinti,
