Viena druskininkietė pasakojo ketvirtadienį, apie 16 val., tapusi, kaip teigia ji, neįtikėtino mūsų medicinos sistemos ir jos darbuotojų beširdiškumo, abejingumo ir net žiaurumo, liudytoja.
„Taip nutiko, kad ties perėja prie miesto poliklinikos nukrito ir susižeidė galvą garbaus amžiaus senolis. Tai, kad eiliniai praeiviai net nesustojo prie nelaimės ištikto žmogaus, tai jau net nepasakoju... Bet iškvietus greitąją medicinos pagalbą, tos pagalbos teko laukti labai ilgai“, – kalbėjo moteris.
Anot jos, laimė, kad pro šalį važiavo policijos ekipažas, kuris iškart pribėgęs prie senolio suteikė pirmąją pagalbą. Tačiau moterį labiausiai šokiravo, kad tuo metu pro šalį atsitiktinai važiuojantis GMP automobilis prašomas nesustojo.
„Tai, greičiausiai, nebuvo tas automobilis, kurį iškvietėme. Bet, įsivaizduokite, kad stabdomas policijos darbuotojų jis NESUSTOJO, o kuo ramiausiai įvažiavo į poliklinikos kiemą! Tuo metu pro poliklinikos langus didžiai nustebę visą įvykį stebėjo ne vienas medicinos darbuotojas. Bet… tik stebėjo! Pasirodo, kad greitosios pagalbos automobilis NEGALI suteikti pagalbos, jei nėra iškvietimo. Nesvarbu, kad pravažiuoja galimai pro mirštantį žmogų! Antrąsyk paskambinus į greitąją pagalbą, greitosios automobilis „iškilmingai“ , po daugiau nei 20 minučių, atvyko į įvykio vietą. Atstumas juokingas – keli metrai, tačiau, jei ne policijos ekipažas, nežinia kaip būtų tam senoliui su prakirsta galva... Ačiū Angelams Sargams Stasiui Vilkeliui ir Donatui Suchankai už jūsų žmogiškumą. Ir baisi gėda medikams“, – taip savo įrašą užbaigė moteris.
Greitoji medicinos pagalba turi stoti visada
Pasiteiravus, ar tikrai greitoji gali atvykti tik „pagal iškvietimą“, didžiųjų miestų GMP pagalbos stočių vadovai neslėpė nuostabos.
„Pirmąją pagalbą privalo teikti visi, kurie turi vairuotojo pažymėjimą, kiti specialių kategorijų žmonės, o jau nekalbu apie medikus. Apie jokį kvietimą negali būti kalbos, jei mato per langą situaciją, turi padėti. Negaliu komentuoti konkrečios situacijos, bet tikrai keista, jei niekas neskubėjo padėti“, – kalbėjo Kauno miesto GMP stoties vadovas, GMP Asociacijos valdybos pirmininkas Nerijus Mikelionis.
Anot jo, greitoji ne tik gali, bet privalo stoti, jei žmogui reikia pagalbos: „Ji tuomet informuoja dispečerinę, kad rado pacientą, jiems tuomet yra priskiriamas kvietimas ir jie teikia pagalbą.“
VšĮ „Greitosios medicinos pagalbos stotis" vadovas Zdislavas Skvarciany taip pat pabrėžė, kad pagalba turi būti teikiama.
„Tai nėra kažkaip reglamentuota, bet tiek greitojo, tiek pro šalį einantis žmogus privalo laikytis žmogiškumo ir sustoti padėti. Tik negali sakyti, kada nedarys gaivinimo, nes nėra iškvietimo“, – kalbėjo jis.
Įstaigos įrangos ir vaistų komplektavimo punkto specialistas Aleksandras Volodko patikslino, kad stabdoma brigada visada turi sustoti, nebent tai būtų išskirtinis atvejis – vežamas skubus pacientas arba automobilis vežamas dezinfekuoti.
„Bet niekas nežino, kokia ten situacija buvo, gal tik vairuotojas privežė automobilį, nebuvo net medikų“, – sakė jis.
Tačiau kartu Z. Skvarciany neslėpė, kad kita problema gali būti brigadų pajėgumas rajonuose.
„Jei yra keli automobiliai ir keli iškvietimai tuo pačiu metu, tada jau gali būti problema. Taip, visi girdėjome apie naują tvarką nuo rugsėjo, greitosios pagalbos klasterius, kad pacientams greičiau būtų teikiama pagalba esant sunkiems sutrikimams. Tačiau dar yra administravimo problema, nepasiruošimo, paslaugų apmokėjimo ir pinigų paskirstymo. Pavyzdžiui, kai yra greitosios pagalbos stotis yra prie PSPC, pinigai jam ir tenka ir galimai jie ne visada sėkmingai išnaudojami“, – pastebėjo VšĮ „Greitosios medicinos pagalbos stotis" direktorius.
