Į Vilniaus Lazdynų ligoninę draugai nuosavu automobiliu skubiai atvežė merginą. Staiga sunegalavusi mergina sunkiai kvėpuoja ir pati nebegali paeiti. Jai būtina skubi medikų pagalba.
O štai skausmus kenčiantis vilnietis Algirdas taip pat atvažiavo į šį skubios pagalbos skyrių Lazdynų ligoninėje. Vyras skundžiasi, kad poliklinikos medikai jam padėti nesugeba:
„Su skausmais, siuntimas buvo iš poliklinikos. Ten nėra tokių specialistų, siuntė čia.“
Čia pat ir daugiau pacientų, kurie neapsikentę eilių poliklinikose atgužėjo čia. Ligoninės administracija skundžiasi, kad ypač vakarais ir savaitgaliais čia susigrūda minios pacientų, nors daugumai jų stacionaro pagalbos ir nereikia.
„Kreipiasi be galo daug traumuotų pacientų. Traumos pačios įvairiausios, nuo lengviausių pirštų sumušimų, galūnių, sąnarių sumušimai iki sunkiausių, kurie atvežti patyrę sunkią traumą, politrauminiai pacientai, reanimuojami ir t.t.“, – sako skubios pagalbos skyriaus vadovas Andrius Černiauskas.
„Daugiau kaip 150 pacientų per dieną yra suteikiama ambulatorinė pagalba. Ta, kurią jie gali gauti poliklinikoje, besikreipdami į šeimos gydytoją arba gydytojus chirurgus, ortopedus traumatologus“, – pasakoja Lazdynų ligoninės direktorė Jelena Kutkauskienė.
Dauguma pacientų į šį ligoninės skubios pagalbos skyrių atvyksta savo automobiliais, o ne išsikvietę greitosios pagalbos mašiną. Tad sveikatos apsaugos ministerijos valdininkų nuomone, tokie pacientai turėtų vykti kitur – į pirminės sveikatos priežiūros įstaigas, pavyzdžiui poliklinikas ar ambulatorijas. O čia, į ligoninę, turėtų būti vežami tik ypač sunkios būklės pacientai, nebegalintys išsiversti be greitosios pagalbos ekipažo.
„Tie pacientai, kurie vyksta patys, yra tokios fizinės formos, kad nutaria patys vykti į skubios pagalbos skyrių, turėtų vykti į artimiausią skyrių. Ir po pirminės apžiūros paaiškės tolesnis paciento kelias ir pagalbos teikimas“, – teigia Kauno klinikų atstovas Kęstutis Stašaitis.
„Turėtų būti kabinetai, tos grandys suteiktų pagalbą. Tada mūsų pagalba būtų greitesnė, kokybiškesnė, labiau prieinama sunkiam ligoniui, kuriam ir skirti skubios pagalbos skyriai didžiosiose ligoninėse“, – kalbėjo Santaros klinikų atstovas Andrius Klimašauskas.
Sveikatos apsaugos ministerija parengė planą, kaip skubią pagalbą teikti ne tik didžiosiose ligoninėse, bet ir kitose gydymo įstaigose. Budinčiame kabinete ar skyriuje skubią pagalbą galėtų teikti net ir šeimos gydytojai.
„Kad skubioji pagalba nenutoltų nuo gyventojų, kad ir kas atsitiktų su įstaigomis, kad ir ką benuspręstų steigėjai savivaldybės, kad jos turėtų galimybę gyventojams suteikti skubią pagalbą kuo arčiau gyvenamos vietos“, – kalbėjo ministras Aurelijus Veryga.
Vilniuje naktimis ir savaitgaliais budi tik keletas medikų vos vienoje poliklinikoje ir ligoninėje, tad savivaldybės valdininkai pripažįsta, kad teks ieškoti daugiau budėti galinčių medikų.
„Ypatingo nuogąstavimo nėra, o jeigu matysime, kad srautai padidės, spręsime. Reikės didinti šeimos tarnybų komandų skaičių“, – sako Vilniaus vicemerė Edita Tamošiūnaitė.
Žadėdamas arčiau gyventojų pristeigti skubios pagalbos teikimo skyrių, ministras Veryga viliasi, kad gyventojai mažiau priešinsis ir ligoninių tinklo optimizavimui. Pirmuosius skubiosios pagalbos kabinetus ne ligoninėse ministerija leis steigti jau po dviejų mėnesių. Tačiau tokios skubos nesitiki, tad viliasi, kad jų šalyje savivaldybės pristeigs bent per porą metų.
