Palyginti su 2022-aisiais Europą krečiančią antrąją B raupų atmaina, kurią dažniausiai užsikrėsdavo tik lytiškai santykiaujantys homoseksualūs vyrai.
B raupų atmaina Afrikoje klestėjo ir 2022-aisiais, kuomet mažiau pavojingas beždžionių raupų, antrosios atmainos virusas sargdino ir vietinius ir vėliau europiečius.
Užsikrėsti galima žymiai lengviau
Tačiau pirmasis, šitokias kraupias pūsles ir žaizdas ant odos galintis sukelti potipis Centrinėje Afrikoje smarkiai suaktyvėjo pastaruoju metu. Nuo metų pradžios vien Kongo Demokratinėje Respublikoje mirė jau 550 žmonių.
Negana to, virusas išsiplėtė visose 26-iose provincijose. Sirgo mažiausiai 17 tūkst. žmonių, skaičiuojant nuo 2023-ųjų rugsėjo. Tad nuolatinės patikros ir kraupūs sergančiųjų vaizdai dabar – tenykščių gyventojų kasdienybė.
Anot virusologo Gyčio Dudos, labiausiai nerimą kelia šios atmainos mirtingumas, kuris yra 25 kartus aukštesnis, palyginti su antrąją, 2022-aisiais labiau paplitusią beždžionių raupų atmaina.
„Kalbame apie mirtingumą kuris siekia 5 proc. maždaug“, – tikino virusų tyrinėtojas.
Pasak Gyčio Dudo, šitoks galingas protrūkis, kartu su gerokai didesniu mirtingumu leidžia manyti, kad virusas yra gerokai užkrečiamesnis, nei 2022-ųjų atmaina.
„Galbūt mes galime kelti hipotezę, kad tas mirtingumas sukeltas didesnio viruso kiekio organizme. Ir jis gali užkrėsti aplinkinius žymiai lengviau“, – teigė G. Dudas.
Esą ankstesnės B raupų epidemijos virusas nebuvo itin lengvai užkrečiamas ir buvo žymiai labiau paplitęs tarp homoseksualiai santykiaujančių vyrų. O dabar informacijos, kad jis plinta taip pat nėra. Mokslininkai tikina, kad užsikrėsti galima ir oro lašeliniu būdu.
„Užsikrėtimas vyksta per tas, ganėtinai stereotipines raupų pūsleles, kurios padengia kūną. Tai kontaktas su tais skysčiais yra rizikos faktorius, tuo pačiu prisilietimai, nesaugūs lytiniai santykiai, kontaktas per kraują ir panašūs dalykai“, – perspėjo G. Dudas.
Ragina nesibaiminti
Tačiau lietuviams smarkiai nerimauti dėl neva statistiškai didelio mirtingumo, anot Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstovo, nevertėtų.
„Mūsų sveikatos priežiūros sistema yra daug geresnė nei Afrikos šalyse. Dėl to dėti lygybės ženklo, kad turėsime tokį patį scenarijų, nereikia. Tačiau budrumą reikia išlaikyti“, – tikino NVSC atstovas Kęstutis Rudaitis.
Nuo 2022-ųjų Lietuva turi skiepų nuo B raupų viruso. Atsižvelgiant į tai, kad 2022 m. beždžionių raupai labiau plito per lytinius santykius, išlieka dvi tikslinės grupės, galinčios skiepytis – homoseksualūs vyrai ar turėję artimą kontaktą su sergančiuoju.
Daugiau apie tai – aukščiau esančiame vaizdo įraše.
