Taip pat dėlioja ir tankų bataliono planus, o iki rudens turi apsispręsti, kaip stiprins energetinių objektų apsaugą ir kas už tai mokės.
Alytuje esančio Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų bataliono vadas džiaugiasi – nuo šiol norint sutaisyti sugedusią techniką, ypač pėstininkų kovos mašinas, nereiks jų gabenti į Ruklą. Batalione už 6 milijonus eurų įrengtos remonto dirbtuvės.
„Tas važinėjimas į kitą dislokacijos vietą, kai turim atlikt remontą ar priežiūrą, kaštų prasme yra nenaudinga, ir laikas susitaupo, ir resursai – matom tik privalumus“, – tikino bataliono vadas Aurelijus Vrubliauskas.
Pirks daugiau sistemų ir tankų
Naują statinį apžiūrėjo ir ministrė pirmininkė su krašto apsaugos ministru. Jis atskleidė, kad už vyriausybės skirtus papildomus asignavimus – 136 milijonus – pirks daugiau artimojo ir vidutinio nuotolio oro gynybos sistemų. Tam išleis arti šimto milijonų.
„Tai yra sistema leidžia mums kovoti prieš kruizines raketas, priešiškus lėktuvus, priešiškus sraigtus, kuri dengia 40–60 km spindulio erdvę, kai dengi pajėgas, automatiškai dengi ir tuos miestus, kurie yra šalia pajėgų. Gali nuimti 20–50 km aukštyje skrendančius taikinius“, – dėstė krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.
Už likusius 40 milijonų bus baigtas pirmasis pėstininkų kovos mašinų įsigijimo etapas.
„Inžineriniai bokseriai, vadavietės, rezerviniai bokseriai ir tą projektą reikia užbaigti. Tie pinigai, kurie yra skirti Vyriausybės, leis tą padaryti“, – paaiškino L. Kasčiūnas.
Praėjusią savaitę nuspręsta ir dėl antro pėstininkų kovos mašinų pirkimo etapo.
„Judame su vikšru, nes kursime tankų batalioną, kurį etapavome“, – kalbėjo krašto apsaugos ministras.
Finansavimas didės daugiau nei dvigubai
Sako, kad tankų batalioną formuos po kuopą. Pirmieji tankai, pasak ministro, Lietuvą turėtų pasiekti po trejų metų.
„Per porą mėnesių gausim konkrečius pasiūlymus, kiek tankų ir kokia kaina galėsim įsigyti. Jeigu mums tinka sąlygos, jei tinka kaina, mes einame į Valstybės gynimo tarybą rudenį ir pasitvirtiname“, – tvirtino L. Kasčiūnas.
Sutartys bus sudarytos padidinus krašto apsaugos finansavimą, kuris, pasak ministrės pirmininkės, jau šiemet kiek viršys 3 procentus.
„Finansavimas krašto apsaugai padidėjo ne tik vertinant procentą nuo BVP, nuo 2 proc. iki 2.5 proc., bet ir jei lyginsim nominaliais eurais – jis padidėjo daugiau nei dvigubai. Šiais metais jis pasieks 3 proc. ir viršys“, – tikino Ingrida Šimonytė.
O tai esą leis sklandžiau įgyvendinti gynybos planus, įsigyti suplanuotą įrangą ir priimti Vokietijos brigadą Lietuvoje.
„Visa tai sudaro atsparumo šarvą ir pagrindinis uždavinys yra jį stiprinti maksimaliai tam, kad niekam nekiltų mintis į galvą jį pabandyti patikrinti“, – dėstė I. Šimonytė.
Svarstoma ir kaip stiprinti šalies kritinės infrastruktūros, įskaitant energetikos objektus, apsaugą. O svarbiausia, kas už tai mokės. Planą ketina parengti iki rudens.
Energetinės infrastruktūros apsauga itin aktuali tapo Rusijai užpuolus Ukrainą 2022-aisiais.
Daugiau apie tai – aukščiau esančiame vaizdo įraše.
