Praeitą savaitę savo pašto dėžutėje radau vadinamąjį „Laisvą laikraštį“. Iš pradžių pamaniau, kad įmetė per klaidą – betgi ne: kone visas laikraštis skirtas paksininkų rinkiminei agitacijai. Tai jiems nedaug padėjo, kaip ir visas vaidybinis filmas „Pilotas“. Pastarasis, beje, vertas dėmesio – ne kaip meno, o kaip meninės demagogijos ir asmens kulto pavyzdys, puikiai išnarstytas savaitraštyje „7 meno dienos“.
Rinkimų rezultatai pateikė staigmenų. Kas gi spalio 11-tą būtų patikėjęs, kad Liberalų sąjūdis Seime turės daugiau vietų negu Darbo partija? Bet, žvelgiant plačiau, rezultatai labai panašūs į dvejų ankstesnių Seimo rinkimų: apie pusę rinkėjų balsavo už populistus. Pastarųjų nuolat besimainančiame kaleidoskope iškilusi naujoji jėga – šoumenų partija – neatrodo tokia raguota kiaulė kaip ankstesnės: čia nėra tokio agresyvumo, tokių demagogijos lavinų ir autoritarinių tendencijų. Toks rūstus vado garbinimo pavyzdys kaip filmas „Pilotas“ apie Valinską įsivaizduojamas nebent komedijos forma.
Antra vertus, Tautos prisikėlimo partija nenuspėjama, ji be politinio ir idėjinio turinio, tad nežinia, ką gali iškrėsti. Prielaidos, kad tai socialdemokratų arba darbiečių „projektas“, regis, nepasitvirtino, o koks gi čia galėjo būti rimtas projektas? Kas patikės, kad toks margas artistų būrys bus drausminga partinė organizacija, kuria bus galima planingai manipuliuoti?
Koalicija su jais gal ir neatrodo labai rimta ar patikima, bet ir neatrodo nešvari – kaip koalicija su „abonentine“ partija. Abiejų liberalų partijų neblogas pasirodymas vertintinas arba kaip puspilnė, arba kaip pustuštė stiklinė. Viena vertus, džiugu, kad populizmo fone neblogai pasirodė solidi politinė jėga. Be to, iki šiol visas nuo „motininės“ partijos atskilusias grupes ištikdavo nesėkmė – nesvarbu, kokie būdavo atskilimo motyvai. O štai čia atskilusieji apšovė tuos, nuo kurių atskilo, ir žinant skilimo motyvus tai negali nedžiuginti. Galima prisiminti dar ir skilimo aplinkybes – kai paaiškėjo, kad kursis nauja partija, pulta registruoti visokius įmanomus liberalų partijos pavadinimų variantus, kad nusigręžusiems nuo A. Zuoko nebeliktų kaip pasivadinti. Tai – neesminis dalykas, tiesiog smulki niekšybė, parodanti tos partijos (arba jos vadovo) principus.
Antra vertus, būtų buvę geriau, jeigu partija būtų tiesiog atsikračiusi korumpuoto vadovo ir nesuskilusi, nes juk programinių skirtumų beveik nėra. Dabar bendra liberalų partija tikriausiai būtų antra pagal dydį valdančiosios koalicijos partnerė ir nereikėtų spėlioti, ar (ir kaip) A. Valinskas pirmininkaus Seimui.
Manto Adomėno kampaniją vienmandatėje apygardoje prieš Artūrą Zuoką liberalcentristai pavadino „juodosiomis technologijomis“. Iš tiesų juodos spalvos buvo – viename plakate juoduose rėmeliuose juodom raidėm (kaip ant cigarečių pakelio) buvo parašyta: „Korupcija žudo“. O gal kai kam atrodo juodas dalykas paraginti rinkėjus nebalsuoti už korumpuotą politiką?
Dabar ne tik politikai, bet ir kai kurie apžvalgininkai gana ciniškai svarsto koalicijų galimybės, stebisi, kodėl yra dvi liberalų partijos, ir taip moralios politikos principas atsiduria paskutinėje vietoje. O taip daroma vardan tos Lietuvos. Girdi, sunkūs laikai, ūkio krizė, todėl būtina sudaryti stabilią daugumą, trauk velniai tuos principus ir moralę – jeigu rinkėjams gerai, tai ir mums nusispjaut. Iš tiesų be liberalcentristų Tėvynės Sąjungai sudaryti solidžią daugumą beveik neįmanoma. Tiesa, vien su TPP ir su Liberalų sąjūdžiu dauguma jau yra, bet pernelyg trapi.
Tačiau to negana, užsimota siekti dar didesnės daugumos. A. Valinskas kažkodėl įsigeidė „konstitucinės“ daugumos – tam dar reikia Darbo partijos. Konservatoriams darbiečių, regis, reikia dėl kitos priežasties – užsitikrinti, kad dauguma išliktų net ir pasitraukus A. Valinskui.
Sudarius tokią dirbtinai išpūstą daugumą, kiltų tokie klausimai: jeigu V. Uspaskichas dar kartą pabėgs į Maskvą, ar ten su juo tartis vyks ir A. Kubilius – juk koalicijos partneris? O jeigu tas pats darbiečių vadas bus pripažintas kaltu dabar tiriamoje finansinių piktnaudžiavimų byloje, ar ir krikdemai kartu su visais darbiečiais šauks, kad iš tikrųjų jis nekaltas? Vardan tos Lietuvos?
