Gerbėjų minia Vilniaus oro uoste skandavo Aurimo Valujavičiaus vardą, laukė kol asmeniškai galės jį pasveikinti sėkmingai irkline valtimi įveikus Atlanto vandenyną ir grįžus į Lietuvą.
Žmonės Aurimą pasitiko su Lietuvos trispalvėmis, plakatais, dalis susirinkusiųjų dėvėjo proginius marškinėlius. Aurimui ant kaklo kabinamas ąžuolo vainikas.
„Ačiū, ačiū, ačiū!“, – skandavo lietuviai.
„Smagios, smagios emocijos, truputį pavargęs ir nuo Atlanto ir nuo skrydžio, bet smagu. <...> Labai buvo keista, nes irklavau 120-imt dienų, o skrydis truko daugiau nei 8-ias valandas, labai didelis skirtumas, kartais net smegenys nesuvokia, virš ko tu dabar skrendi įveikinėji keturis mėnesius. <...> Va, dabar skridau, pamačiau Kauno marias pro langelį ir sakau, viskas, namai, namai“, – Vilniaus oro uoste sakė keliautojas A. Valujavičius.
Į Lietuvą sugrįžusį keliautoją mama pasitiko su ašaromis.
„Klausė kaip man sekėsi Atlante, su ašaromis. Mamai nepavyko atkeliauti į Ameriką, tai tik tais čionais pasimatėme jau ne po 120-ies dienų, o aš skaičiavau, kad Lietuvoje išviso nebuvau apie 170-imt dienų“, – klabėjo keliautojas.
Aurimas pasakojo pasiilgęs ramybės, draugų, kalbos bei lietuviško maisto.
„Šiandien labai ramiai: pietūs, mamos diena, kažką kepsim, tiesiog ramus laikas“, – vardijo jis.
Keliautojo mamai sūnaus sugrįžimas geriausia dovana.
„Pakylėti iki viršūnės. Labai smagu sulaukti laimingai, perplaukus, be didelių audrų. Pabaiga aišku labai sunki buvo, bet labai smagu pamatyti, po kelionės apkabinti vaiką sveiką, gyvą. Be proto smagu“, – sakė keliautojo tėvai Inga ir Tomas Valujavičiai.
Tiek pačiam Aurimui, tiek jo kelionę stebėjusiems tėvams sunkiausios buvo pirmosios savaitės.
„Kelionės pradžia buvo tokia nelabai jauki, kai visą laiką aplink save vandenyną matydavai“, – dalinosi A. Valujavičius.
„Pirmosios dvi savaitės buvo sunkiausios, o po to įsivažiavom, stebi, pasikalbėdavom, žinutę atsiųsdavo, telefonu paskambindavo“, – pasakojo keliautojo tėvai.
Tėvai atviravo, kad labiausiai sunerimę buvo, kai pirmą kartą išgirdo Aurimo planus perplaukti Atlanto vandenyną.
„Verkiau, tuoj atsisėdau sakiau, aš nei valgyt nebenoriu, toks buvo šokas. – Aš ramiau, aš pripratęs prie jo tų visų kelionių“, – kalbėjo A. Valujavičio tėvai.
Keliautoją pasitiko šimtai gerbėjų. Aurimas kantriai dalino autografus, fotografavosi, priminėjo dovanas, tarp kurių ir šakotis.
„Ačiū, kad kuri gražią Lietuvos istoriją, taip ir toliau, pats kiečiausias žmogus esi. <...> Kai pradėjau žiūrėti visus jo keliamus video, kiekvieną dieną, man iškarto kilo noras galvoje, tokiam žmogui reikia didelį šakotį padovanoti“, – kalbėjo A. Valujavičiaus sutikti atvažiavęs lietuvis.
Keliautojas iki naujųjų metų ilsėsis Lietuvoje ir darbuosis su video medžiaga. Mat, vaikinas nori kitų metų sausį išleisti filmą apie savo kelionę. Po to vaikinas žada tęsti savo keliones.
„Reikia pasidaryti namų darbus, susižiūrėti ir vizas, ir žemynus, ir transporto priemones, turbūt tik atskleisiu žiemos pradžioje, rudens pabaigoje, kur tiksliai jau galėsiu duoti atsakymus“, – sakė A. Valujavičius.
