Keliautojas buvo sutiktas garsiais plojimais, salėje plazdėjo ir Lietuvos vėliavos bei žmonės laikė palaikymo plakatus.
„Aurimai, ar atvarysi į Vilniaus šaltibarščių festivalį?“, – plakate klausė gerbėjai. Kitame plakate buvo rašoma „Aurimai, sveikas sugrįžęs!“.
Pro oro uosto vartus su plačia šypsena žengęs A. Valujavičius susirinkusos minios buvo sutiktas plojimais.
„Smagios emocijos, truputi pavargęs ir nuo kelionės, ir nuo Atlanto. Bet smagūs sutikimai buvo jau JAV, bet ir čia nenusileidžia“, – su šypsena susirinkusiems žurnalistams atsakė A. Valujavičius.
„Keista buvo irkluoti tiek dienų, o skrydis per Atlantą dabar truko aštuonias valandas. Didelis skirtumas, smegenys dar to nesuvokia, kai skrendi virš to, ką iveikinėjai keturis mėnesius. Dabar skridau, pamačiau Kauno marias pro langą, viskas, pagalvojau, namai“, – pridūrė keliautojas.
A. Valujavičius savo kelionę irkline valtimi per Atlanto vandenyną pradėjo praėjusių metų gruodžio 26-ąją, o finišą Majamio uoste pasiekė šių metų balandžio 25-ąją. Kelionėje jis iš viso užtruko 120 dienų.
A. Valujavičius tapo pirmuoju lietuviu ir iš viso trečiuoju žmogu pasaulyje įveikusiu šį maršrutą nuo Europos iki Š. Amerikos krantų. Tiesa, kaip pat patikslino, vienas iš dviejų anksčiau tą padariusių keliautojų eigoje keliskart priverstinai stojo.
Paklaustas apie artimiausias jau galbūt kitas keliones A. Valujavičius visų kortų dar neatvertė.
„Ramusis.. (vandenynas, – aut. past.). Dabar iki naujųjų metų būsiu Lietuvoje. Reikia ir pailsėti, ir reikalų yra, filmas laukia. Numatome jį išleisti kitų metų sausio pradžioje, o paskui jau kelsiu kažkur sparnus. Reikia namų darbus pasidaryti, viską apsižiūrėti, vizas susitvarkyti, susižiūrėti žemynus, transporto priemones.
Tad turbūt tik metų pabaigoje atskleisiu, koks nuotykis laukia toliau. Turiu prioritetų, bet dabar reikia viską pasidėlioti“, – tikino A. Valujavičius.
Prieš išvykdamas A. Valujavičius tikino, kad nori pasitikrinti ir žmogaus galimybių ribas. Kaip jam tas pavyko?
„Dar du-tris mėnesius tikrai būčiau galėjęs irkluoti. Susidraugavau tiek su pačiu savimi, tiek ir Atlantu. Pamačiau, kas yra kas, nes buvo tokia gamtos terpė, kur retas gali išbandyti save. Nežinojau, kaip man seksis. Bet po pirmų savaičių supratau, kad man viskas gerai.
Būdavo momentų, kai reikėdavo galvoti, apie ką galvoti, nes turi tiek laiko mintims... tiek daug valandų irklavimo, tai stengdavausi mintis kažkuo užimti. O galvodavau apie viską, tai yra nuo smulkmenų, iki šeimos ar draugų. Visokios temos buvo paliestos galvojei“, – sugrįžęs sakė A. Valujavičius.
Šiandien švenčiama motinos diena, o A. Valujavičius po kelionės pirmą kartą su ja pasimatė tik dabar. Kaip sako pats, ji pirmiausia paklausė, kaip jam sekėsi Atlante.
„Sveikino mane su ašaromis. Mamai truputį nepavyko atkeliauti į JAV, tik čia pasimatėme po 170 dienų su visais laukimais ir skrydžiais. Pirmiausia paklausė, kaip sekėsi Atlante“, – tikino jis.
Paklaustas, kas buvo sudėtingiausias kelionėje, lietuvis atsakė: „Sunkiausia gal kelionės pradžia. Nelabai jauki, kai visą laiką aplink save matai vandenyną, bangas ar vėją. Bet paskui pripratau, tada jau buvo atvirkščiai, nejauku būdavo, kai kažką pamatydavau.
Bet labiau išliko ne bauginančios, o džiaugsmingos akimirkos. Kai delfinai penkioms minutėms išlįsdavo pašokinėti ar banginis atplaukdavo. Tokie gamtos veiksniai yra nenuspėjami, bet jie gali padaryti didelę įtaką toliau kelionėje. Delfinų išlindimas truko tik kelias minutes, bet tas džiaugsmo faktorius lieka ilgai, jis džiugina ir vėliau kelionės metu, nes visą tai prisimeni“.
Daugiau nei keturis mėnesius Lietuvoje nebuvęs keliautojas atskleidė, kad šiandien laukia jauki vakarienė su šeimyna, o labiausiai pasiilgo dar ir draugų, ramybės bei šaltibarščių.
„Šiandien laukia labai ramiai, pietūs, mamos diena, kažką kepsime, ramus laikas prie stalo pasikalbėti. O pasiilgau gal, aišku, draugų ir šaltibarščių, ramybės (šypsosi, – aut.past.) Valtis į Lietuvą atkeliaus už 4–5 savaičių, turiu laiko pasidaryti kitų smulkmenų“, – pridūrė keliautojas.
Susirinkusi minia Vilniaus oro uoste keliautojui skandavo „Ačiū, Ačiū“.
„Tikėjausi, bet ne tiek (tiek žmonių, – aut. past.). Taip pat buvo ir su lietuvių bendruomene JAV. Nemaniau, kad tiek susirinks žmonių. Bet smagu, kai žmonės skiria savo laiką ir pasitinka“, – pridūrė A. Valujavičius.
