Diskusijos dėl „valstybininkų“ tebekaitina Lietuvos politinę padangę – prieš savaitę paskelbtame „Lietuvos žinių“ straipsnyje išvardijus tariamai klanui priklausančius asmenis, vieni džiaugėsi pagaliau atskleista teisybe, kiti piktinosi tariamu šmeižtu.
Minėtame straipsnyje ne tik buvo išvardinti tariami „valstybininkai“, bet ir nupasakota jų veikla, tarpusavio ryšiai, hierarchija ir įtakos įvairiose institucijose mastas.
Portalas „Balsas.lt“ domėjosi, ką apie „valstybininkus“ ir jų tikslus mano politikai ir politologai, ir kiek, jų nuomone, pagrįsti teiginiai apie klano egzistavimą, jo įtaką ir grėsmę.
Triukšmas dėl „valstybininkų“ – dirbtinis mitas
Į „valstybininkų“ gretas įrašytas politikas Justinas Karosas į tokius kaltinimus reagavo su humoru. Jis sakėsi nežinąs, už kokius nuopelnus pakliuvo į šį sąrašą. „Gal dėl to, kad esu normalus žmogus“, - portalui „Balsas.lt“ sakė jis.
J. Karosas visą triukšmą dėl „valstybininkų“ vadino mitu ir piktinosi, kodėl žodis „valstybininkas“ paverstas pajuokos objektu: „visi lietuviai turėtų rūpintis valstybe, o dabar...“, - sakė politikas.
Jis teigė nesuprantąs, kam naudingas toks spektaklis ir koks jo tikslas. „Galbūt mėginama kastis po Prezidentūra, tačiau kokia siūloma alternatyva?..“, - stebėjosi J. Karosas. Paklaustas, kam tai galėtų būti naudinga, politikas suabejojo. „Galbūt Rolandui Paksui ar Viktorui Uspaskich, tačiau aš nežinau...“, - dvejojo jis.
Valstybininku įvardytas Audrius Siaurusevičius, vakar išrinktas nacionalinio transliuotojo vadovu, iš kaltinimu priklausant „valstybininkams“ tik juokėsi ir portalui „Balsas.lt“ teigė, jog tokio klano paprasčiausiai nėra.
„Užvaldyta demokratija“
Tuo tarpu Kęstutis Masiulis portalui „Balsas.lt“ teigė, kad kaip žuvusio saugumo darbuotojo V. Pociūno draugas, jis net neabejoja valstybininkų klano egzistavimu. „Kodėl ginamas A. Januška? Kodėl liudiję VSD pareigūnai persekiojami?“, - retoriškai klausė konservatorius.
K. Masiulis pasakojo, jog su V. Pociūnu bent porą kartų ilgai kalbėjęsis apie šio klano veiklą, narius. Politikas sakėsi iš pradžių netikėjęs ir manęs, kad V. Pociūno požiūris – perdėtas. Tačiau pareigūno žūtis bei įvykiai, sekę po jos, K. Masiulį įtikinę.
Politikas ragino skirti neformalias politinės jėgos struktūras, klikas nuo politinių partijų. Pasak jo, klikos pavojingos, nes nėra atskaitingos visuomenei. Demokratijoje galios centrai yra legalūs, partijos legalizuoja save per rinkimus ir yra priverčiamos atstovauti bent tam tikros piliečių grupės interesams.
Politologas priminė, jog kasmet per rinkimus valstybės galios struktūra permontuojama iš pagrindų, tačiau, jei aukščiausia valdžia priklauso klikai, sunku suprasti, kam priklauso valdžia. K. Masiulis įžvelgė sąmoningą legalių partijų bei politinės valdžios diskreditavimą piliečių akyse.
„Klika siekia absoliučios valdžios – pažiūrėkit, kaip vyko premjero skyrimas? Kam tada žaisti demokratiją – tikrasis vadovas nežinomas, tikslai nežinomi. Figūros stumdomos savajam žaidime – ne piliečių, ne partijų, ne jų vadovų. Tai – užvaldyta sistema“ , - piktinosi konservatorius.
Geriausiu atveju, pasak K. Masiulio, ši struktūra veikia kaip savotiška masonų ložė. Bet politologas priminė, kad dažniausiai tokios klikinės grupės papuola į specialiųjų tarnybų rankas, kurios ima jas naudoti saviems tikslams.
K. Masiulio teigimu, daugelis gijų veda į Prezidentūrą. Tačiau atsakyti į klausimą, ar pats V. Adamkus galėtų būti susijęs su tariamo klano veikla, konservatorius nenorėjo. Jo teigimu, nesvarbu, ar kaltas asmuo, ar aplinka – atsakomybė turi būti prisiimta ir prezidentui dera reaguoti tiek į šiuos įtarimus, tiek į klausimus apie jo rinkimų kampanijos finansavimą.
Komentuodamas „Lietuvos žinių“ straipsnį, K. Masiulis teigė, kad V. Pociūnas tam tikras pavardes įvardijęs ir jam, tačiau jis teigė žinąs mažiau, nei išdėstyta straipsnyje. Kita vertus, jam buvo patikėtos ir tos, kurių laikraštis nepaminėjo.
Konservatorius teigė žuvusio pareigūno suteiktą informaciją surašęs į laišką, kurį anksčiau ar vėliau paviešinsiąs. Tą jis planuoja padaryti rudenį, minint antrąsias V. Pociūno mirties metines.
Paklaustas, ar „valstybininkų“ skandalas nėra eskaluojamas prieš rudenį vyksiančius Seimo rinkimus, teigė, jog taip gali būti, nes rinkimai viską užaštrina, tačiau, pasak jo, visas triukšmas – dėl realios ir grėsmingos struktūros.
Silpnos partijos – stiprios interesų grupės
Tuo tarpu politologas Alvidas Lukošaitis į „valstybininkų“ skandalą žvelgė atsargiau.
„Tikrai nežinau, kiek pagrįsti teiginiai apie „valstybininkų“ egzistavimą. Galiu tik pasakyti, kadangi ir mane tai šiek tiek liečia – aš dirbu TSPMI. Tai, kas rašyta „Lietuvos žiniose“ – visiška nesąmonė. Tai, kad prieinama prie dėstytojų, aiškinama, kaip reikia elgtis ir kokie tikslai – vos ne indoktrinuojami. Nežinau apie kolegas, bet aš ten dėstytojas – nieko man nebuvo sakyta nei kaip dėstyti, nei komentuoti“, - stebėjosi politologas.
Jis įžvelgė, kad šiuo metu „valstybininkų“ klano grėsmė itin eskaluojama. Pasak A. Lukošaičio, lietuviai kartais peržengia sveiko proto ribas, ypač žiniasklaida.
Tačiau politologas sutiko, kad problemų interesų grupių ir politinių partijų santykiuose yra – politinis partijų silpnumas leidžia būti stipriais kitiems veikėjams, kurie savo prigimtimi yra nepolitiniai. Ir interesų grupės, ir asmenys, turintys tam tikrą politinę įtaką ir tam tikras galias, gali įtakoti valstybės politiką.
Tačiau politologui atrodo nepriimtinas situacijos spraudimas į standartą: „klanas“ – „neklanas“. Problema, kad nepolitinės struktūros turi per plačią galią, svorį ir galimybes.
Kita vertus, pasak A. Lukošaičio, problema ir didelis keliamas triukšmas. „Dėl termino „isterija“ dar galima ir diskutuoti, tačiau problema tikrai vystoma visomis atsirandančiomis kryptimis ir aplinkybėmis – siekiant įtakoti vyriausybės formavimo procesą, aukščiausios valdžios pareigūnų rinkimus, koalicijų sudarymą“, - sakė pašnekovas.
Pasak jo, prieš rinkimus „valstybininkų“ klausimo eskalavimas tik stiprės – partijoms reikės išskirti kertines takoskyras, pagal kurias jos bus identifikuojamos. Kadangi jos per silpnos ir nepasiruošusios, svarbiausios problemos – ES pinigų skirstymas ir jo kontrolė, progresiniai mokesčiai, Lisabonos sutarties ratifikavimas ir pasekmės bus pamiršti. Tuo tarpu „bulvarinės“ problemos taps ypač aktualiomis. Kalbėti apie „valstybininkus“ partijos bus pasiruošusios 150 proc.
Kurioms partinėms jėgoms bus palankiausias „valstybininkų“ klausimo aštrinimas, A. Lukošaitis atsisakė įvardyti. „Čia visiškai primityvu ir nesunku suprasti, kas labiausiai eskaluos šią problemą“, - teigė politologas.
