Pareigūnai, kariai, teisėjai, mokslininkai, signatarai, sportininkai, menininkai ir kiti asmenys turi teisę į ypatingas pensijas arba rentas. Šios išmokos mokamos kartu su „Sodros“ skiriama pensija. Taigi net ir sumokėję mažiau įmokų, tokie žmonės senatvėje užsitikrina didesnes pajamas nei visi mirtingieji.
Šių privilegijuotų išmokų dydžiai skiriasi. Taip pat skiriasi laikas, kiek žmonės turi išdirbti skirtingą darbą, kokio amžiaus sulaukus išmokos bus mokamos ar už kokius pasiekimus.
Per pastaruosius kelerius metus Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, pats ministras Linas Kukuraitis ne kartą viešai yra žadėję reformuoti valstybinių pensijų sistemą.
Portalas tv3.lt pasidomėjo, kaip tai gali būti padaryta ir kiek realu, kad tai bus padaryta jau kitais metais.
Žada aptakiai ir atsargiai
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija informavo, kad Europos Komisijos užsakymu dar 2018 m. atlikta Lietuvos valstybinių pensijų sistemos ir valstybės biudžeto finansinių įsipareigojimų šioje sistemoje analizė.
„Remiantis ja, suformuluoti pasiūlymai pristatyti Vyriausybėje, organizuoti susitikimai su Kultūros, Vidaus reikalų, Krašto apsaugos ministerijomis, diskutuota dėl galimų sistemos pertvarkos krypčių“, – apie reformą kalbama ministerijos atsiųstame komentare.
Tiesa, jame nedetalizuojamos jokios datos, kada galima tikėtis valstybinių pensijų sistemos pertvarkos projektų, kurie buvo žadėti pristatyti dar 2019 m.:
„Šiuo metu rengiami siūlymai (įstatymo projektas) remiasi sistemiškumo, socialinio teisingumo ir proporcingumo principais. Parengtas įstatymo projektas bus pateiktas institucijoms ir visuomenei.“
Jaučiasi išskirtiniai, pasigenda indeksavimo
Viena iš didžiausių darbuotojų grupių, kuriuos paveiktų valstybinių pensijų reforma, yra statutiniai pareigūnai – policininkai, kariai, muitininkai, pasieniečiai ir kt.
Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas Vladimir Banel kritikavo Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją dėl galimos reformos. Jo nuomone, imtis veiksmų reikėjo prieš trejus metus.
„Šiai ministerijai teikėme konkrečius pasiūlymus. Ji buvo vienintelė ir pagrindinė, kuri priešinosi tokiems pasiūlymams. Nes ir Krašto apsaugos ministerija, ir Vidaus reikalų ministerija, siūlėme, kad būtų bent pradėta pareigūnų pensijų indeksacija. Kad tos pensijos būtų indeksuojamos taip, kaip ir kitos, kuriuos jau indeksuojamos bent pora metų“, – kalbėjo pirmininkas.
Jo teigimu, pagal pareigūnų pensijas Lietuva atsilieka nuo Estijos, Latvijos, Skandinavijos šalių, kuriose, pasak jo, pasibaigus tarnybai, gauna išmokas, siekiančias 50–85 proc. buvusios algos, o Lietuvoje – vos 20 proc.
„Mes apie tokį padidinimą nekalbame, bet bent jau teikiame siūlymus, kad jie įjungtų indeksavimo mechanizmą, net to nesugeba. Tai net nežinau, ką jie mano“, – apgailestavo V. Banel.
Tačiau yra manančių, kad niekas neturėtų gauti dviejų ar daugiau pensijų, jei nemoka daugiau įmokų. Į tokią repliką pirmininkas atsakė klausimais.
„Ką reiškia, dviejų pensijų ar manančių? Jei taip, tai turime aiškiai apsispręsti, ką mes šitiems kariams ir pareigūnams duodame. Tai yra viena svarbiausių socialinių garantijų, vertinant kariūnų ir pareigūnų riziką.
Bent jau pareigūnai maksimaliai maksimaliai išgrynino, kas jų gretose gali pretenduoti į tai. Prieš kelerius metus turėjome tam tikras spekuliacijas, kad yra padalinių padaliniai, kurie to neturėtų. Pavyzdžiui, personalo ar informacinių technologijų sritys. Taigi per 3–4 metus maksimaliai išgryninome, nėra tokių arba tėra vienetai“, – tikino pirmininkas.
Įžvelgia ministerijos klastą
Pasak susivienijimo vadovo, reikia sutarti, kiek mokėti pareigūnams, kurie atiduoda gražiausius savo metus dirbdami rizikingą darbą. Lietuvoje reikėtų eiti Skandinavijos keliu ir jas susieti su buvusiu atlyginimu ir gal iš viso atsisakant „Sodros“ pensijos.
„Buvo keliamas klausimas, kuo skiriasi pareigūnas nuo paprasto darbuotojo. Jeigu žmonėms užtenka proto kelti tokius klausimus, tai man automatiškai kyla klausimas, ar jiems su galva gerai lyginti rizikingą darbą, policininko, pasieniečio, kariškio, kuris guli apkasuose, darbą su paprastu darbu, kuris dirbamas kabinete. Jeigu reikia tai įrodyti, tada atsiprašau“, – apgailestavo V. Banelin.
Jis skeptiškai vertino pasiūlymą, kad jeigu pareigūnų darbas yra toks sudėtingas ir rizikingas, tai ir jų algos turi būti didesnės ir atitinkamai didesnė įmokos „Sodroje“, kurios garantuotų didesnes pensijas senatvėje.
„Tegul pradeda mokėti didesnius atlyginimus. Bet niekas nenori nei tų pensijų, nei atlyginimų didinti. Yra įsipareigojimai didinti mažiausią atlyginimą iki 1 tūkst. eurų, ir jų nesilaiko ši Vyriausybė. Tai apie kokias pensijas ir didesnius atlyginimus kalbėti? Bent jau laikytis to plano“, – piktinosi pašnekovas.
Jo nuomone, ministerija specialiai siūlo pareigūnams nepriimtinus sprendimus dėl valstybinių pensijų, kad šiems atsisakius galėtų pasiteisinti, kodėl, pvz., neindeksuojamos dabartinės jų pensijos.
Privilegijos ir gyvulių ūkis
Vilniaus universiteto profesorius Romas Lazutka įsitikinęs, kad valstybines pensijas reformuoti būtina ir tą jau reikėjo padaryti prieš daugelį metų. Vis dėlto jis abejoja, ar tai pavyks padaryti 2020 m.
„Nedrįs jų judinti. Kaip sakoma, dabar rinkiminiai metai. Aišku, jeigu jas judintų, tai, matyt, judintų ne į gerą pusę. Jas reikėtų kažkiek mažinti. Kaip sako ekonomistas Raimondas Kuodis, ir šioje srityje reikėtų mažinti gyvulių ūkį“, – komentavo profesorius.
Anot jo, iki šiol vykę diskusijos ir tyrimai šia tema nieko nedavė. Vis dėlto tokias privilegijuotas socialines teises palaipsniui reikėtų mažinti. Tiesa, neliečiant tų, kurie jau yra įgiję visą arba dalį teisių į papildomas išmokas, nes tai pažeistų teisėtus jų interesus:
„Siūlėme įgyvendinti principą, kad jeigu žmonės dirba kažkokius darbus, už kuriuos dabar bandoma kompensuoti pensijomis, tuos darbus reikėtų kompensuoti atlyginimu. Tai yra mokėti normalesnį atlyginimą. Dėl didesnio atlyginimo bus didesnė „Sodros“ pensija ir tada nereikės papildomai motyvuoti pensijomis.“
Pašnekovas pripažino, kad baigę tarnybą ir išėję į atsargą ne visi pareigūnai gali susirasti tokį darbą, kuris leistų uždirbti didesnę pensiją. Tačiau tokiems turėtų būti skiriamos programos, padedančios pakeisti profesiją, įgyti naujų įgūdžių. Be to, trūkstama „Sodros“ įmokų dalis galėtų būti kompensuojama iš valstybės biudžeto.
„Visi kiti valstybinių pensijų gavėjai, pvz., teisėjai yra tiesiog nesąmonė ir tą reikia sakyti atvirai. Teisėjai gauna ir didžiules algas ir dar papildomas didžiules pensijas. Panašiai ir dėl mokslininkų
Ir dėl tų pačių mokslininkų. Esame siūlę, kad mokslininkams ir teisėjams, dabar mokamos pensijos būtų transformuojamos į profesines pensijas, kokios populiarios Vakaruose. Pavyzdžiui, didinant jų algas, dalį padidinimo skirti tokių pensijų kaupimui“, – aiškino R. Lazutka.
Jo vertinimu, reformai trūksta ne tik politinės valios – vykdant švelnią reformą, ištęsiant ją per daugelį metų, nemažinant jau esamų darbuotojų garantijų, pasipriešinimo jai gal būtų ne tiek daug. Tačiau yra ir tam tikro „apsileidimo“, nenoro apskritai jų imtis, nes tokia ilgalaikė reforma neturėtų didesnės įtakos valstybės biudžetui artimiausiu metu.
