Lina Dranseikaitė
Teisingumo ministerija, norėdama bent kiek sumažinti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančių advokatų krūvius, priėmė įstatymo pakeitimus, kad patys žmonės galėtų pasirinkti norimą advokatą. Tačiau abejojama, ar privačiai dirbantys advokatai imsis ginti nepasiturinčiuosius, nes užmokestis už paslaugas gerokai mažesnis už jų įkainius.
Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos vadovo A.Petrausko nuomone, gerai, kad žmonės galės patys pasirinkti, kas gins jų interesus teisme.
Nemokamai gauti advokatą nepasiturintys Lietuvos gyventojai iki šiol galėjo penkiuose didžiuosiuose miestuose įsikūrusiose valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybose, tačiau galėdavo pasirinkti tik iš nedidelio sąrašo. Visoje Lietuvoje tokias paslaugas galėjo teikti tik 70 advokatų, dar 416 pagalbą teikdavo prireikus.
Nuo šiol bus galima rinktis bet kurį iš visų šiuo metu praktikuojančių advokatų, o kai kuriais atvejais ir jų padėjėjų, jeigu šie sutiks. Jiems valstybė mokės už suteiktą teisinę pagalbą pagal patvirtintus įkainius.
Teisingumo ministerijos teigimu, ši įstatymo pataisa sudarys sąlygas asmenims greičiau gauti advokato pagalbą, kadangi valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos šiandien yra perkrautos darbu. Taip pat tikimasi, kad bus išspręsta advokatų, teikiančių antrinę teisinę pagalbą rajonuose, trūkumo problema.
Tačiau Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos vadovas Alfonsas Petrauskas abejoja, ar tai sumažins jų tarnybos advokatų darbo krūvius, mat retas kuris privačiai dirbantis advokatas imsis menkai mokamų bylų.
Pavyzdžiui, už santuokos nutraukimo bylą nustatytas 400 litų mokestis, o privačiai dirbantys advokatai be 800–900 litų net nesiima tokių bylų.
„Labai sunku pasakyti, kokie bus rezultatai. Gerai, kad žmonės galės laisvai pasirinkti norimą advokatą, tačiau kitas klausimas, ar privačiai dirbantieji imsis tokių bylų. Advokatai žino savo vertę. Nesakau, kad niekas neis, galbūt bus daugiau pro bono, kai advokatai, matydami žmogaus bėdą, imsis jį ginti už ačiū ar simbolinę kainą. Bet tokių atvejų nebus daug“, – mano A. Petrauskas. Padidino finansavimą
Taip pat supaprastinta ir dokumentų tvarkymo procedūra asmenims, norintiems gauti antrinę teisinę pagalbą. Mat nebereikės patiems kulniuoti į Mokesčių inspekciją ir išsiimti metinę gyventojų turto deklaraciją. Priėjimą prie visų duomenų bazių turės ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos. Tačiau visas papildomas darbas ir išlaidos bus užkrautos ant jų pečių.
„Popierizmas bus sumažintas žmonėms, bet šios paslaugos bus mokamos iš mūsų biudžeto. Kita problema yra ta, kad gyventojai dažnai „pamiršta“ turintys žemių, automobilių ir kito turto, tad teks juos ne po kartą kviestis ir taisyti deklaracijas. Kai tokie krūviai, natūralu, kad susidaro eilės“, – „Sekundei“ teigė A. Petrauskas. Vien per šių metų pirmąjį mėnesį Panevėžio valstybinės teisinės pagalbos tarnyba sulaukė daugiau kaip 300 prašymų suteikti antrinę teisinę pagalbą, nemaža dalis prašymų buvo atmesti kaip nepagrįsti ar bylos nutrauktos. Visi šie prašymai teko penkiems darbuotojams.
„Esame pati mažiausia tarnyba. Ilgą laiką gyvenome taupymo režimu, tad negalėjome priimti dar vieno žmogaus. Tiesiog nebūtume galėję jam sumokėti atlyginimo. Šį mėnesį du advokatai sirgo, tad daugiau kaip 300 bylų teko trims darbuotojams“, – kokioms sąlygomis dirba advokatai, atskleidė A. Petrauskas. Jo teigimu, galima pasidžiaugti tuo, kad padidinus finansavimą iki pavasario bus galima atsiskaityti su visais darbuotojais, mat ilgą laiką gyvenus krizės sąlygomis advokatams atlyginimai nebuvo mokami mėnesiais. Užkirs kelią piktnaudžiavimui
Eilės bent šiek tiek sumažės ir įvedus tam tikrus pakeitimus. Numatyta, kad teisinė pagalba tuo pat metu galės būti teikiama 4 bylose: už pirmąją ir antrąją bus galima gauti nemokamą pagalbą, bet už trečią ir ketvirtąją asmenims reikės prisidėti ir savo įnašais, priklausomai nuo bylos sudėtingumo. Šie pakeitimai turėtų užkirsti kelią piktnaudžiauti teisine pagalba, kai asmenys valstybės lėšomis siekia inicijuoti didelį bylų skaičių vien tam, kad vilkintų kitus procesus.
„Šių pakeitimų reikia, kad bylinėjimasis nevirstų nuotaikos dalyku. Yra tokių asmenų, kurie savo vardu iškelia ir kelis šimtus bylų. Rekordas – 450 bylų. Jeigu žmogus už sunkų nusikaltimą įkalintas ilgiems metams, jis turi ir laiko, ir noro bylinėtis dėl kiekvieno teismo sprendimo. Tačiau visa tai kainuoja, apskaičiuota, kad vienas žmogus gali padaryti ir 200 mln. litų nuostolių. Juk kainuoja ir konvojus atvežti į teismą, transporto išlaidos, teisėjų kolegija, kaltinamųjų atvežimas. Per dieną išeina keli tūkstančiai, bet vieno posėdžio nepakanka. Įstatymų leidėjai turėtų nuspręsti, kaip tai pažaboti“, – teigė A. Petrauskas.
Naujovė tokia, kad iš baudžiamosiose bylose nuteistųjų bus galima išieškoti valstybės patirtas išlaidas. Tačiau kaip tai padaryti, jau sudėtingesnis klausimas. Ir dabar kai kuriems žmonėms už advokatų paslaugas jų bylose tenka susimokėti pusę sumos. Tačiau daugelis jų apie tai „pamiršta“. Nors sumos nėra didelės, dėl jų išieškojimo reikia kreiptis į teismą.
„Vokietija gana turtinga šalis, tačiau už valstybės teisinę pagalbą kiekvienam besikreipiančiajam tenka mokėti 20 eurų. Per metus į mūsų tarnybą teisinės pagalbos kreipiasi apie 7 tūkst. žmonių. Jeigu kiekvienas sumokėtų po tiek, susidarytų nemaža suma. Ir daugeliui praeitų noras bylinėtis, mat dažnai žmonės susipyksta ir iš karto kreipiasi į teismą, tačiau po mėnesio ir vėl susitaiko. O kiek sugaištama tam laiko ir resursų“, – kalbėjo Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos vadovas.
