Užimtumo tarnybos duomenis, balandžio 1 d. registruota 18 tūkst. ieškančių darbo negalią turinčių žmonių.
Jaučiasi pažeminti
Vilnietis Gžegožas pasakoja, kad ieškodamas darbo dėl turimos regėjimo negalios yra ne kartą patyręs diskriminaciją.
Pasak jo, darbdaviai vos tik išgirdę apie ją atsuka nugaras, nes jiems atrodo, kad toks žmogus tampa našta.
„Praktiškai visose vietose, kiek teko ieškotis darbo pačiam, buvo išskirta mano regos negalia kaip priežastis, kodėl manęs nenori įdarbinti. O net ir pavykus susirasti darbo vietą teko patirti tą diskriminaciją.
Man pasakė, kad dėl silpnaregystės negaliu dirbti kaip visi. Po šio pareiškimo buvo pasiūlyta išeiti“, – pasakoja jis.
Savo istorija taip pat dalinasi ir alytiškė Edita (vardas pakeistas – aut. past.). Ji teigia darbo pokalbio metu neretai jaučianti pažeminimą.
„Nueini į darbo pokalbį, o jie tiesiogiai pasako, kad jiems invalidų nereikia. Kas jie tokie, kad galėtų mus žeminti?“ – sako ji.
„Greičiausiai tai sovietinio mąstymo palikimas“
Kodėl tiesioginę diskriminaciją tenką patirti darbo ieškantiems neįgaliesiems, pasak Seimo nario Justo Džiugelio, vienareikšmiško atsakymo nėra.
„Greičiausiai, tai sovietinio mąstymo palikimas“, – sako politikas.
Lietuvos žmonių su negalia sąjungos (LŽNS) viešųjų ryšių specialistas Valdemaras Bogdanovič pasakoja, kad neįgaliųjų įdarbinimo problema yra sena ir plačiai paplitusi visuomenėje. Jis įvardija, kad būtent tie žmonės, kurie niekad anksčiau nėra turėję artimesnio kontakto su negalią turinčiais žmonėmis, žiūri į juos stereotipiškai.
„Buvom susidūrę su tuo, kad darbdaviai teigia nepriimantys į darbą, nes nesutinka jų klientai ar, kad jie gali nesuprasti, kaip žmonės su negalia gali juos aptarnauti“, – teigia V. Bogdanovič.
Žmonės bijo atsakomybės
Kaip komentuoja Užimtumo tarnyba, kai kurie darbdaviai nenori prisiimti atsakomybės už darbuotoją dėl didesnės nelaimingų atsitikimų darbe rizikos arba nenori samdyti lėtinėmis ligomis sergančio darbuotojo, kuriam gali prireikti lengvesnio ar specialiai parinkto darbo ir jam pritaikytos vietos.
„Vengiama papildomų išlaidų, susijusių su poreikiu specialiai įrengti biurą ar įmonę pritaikant ją neįgaliųjų poreikiams, sudarant galimybę neįgaliesiems laisvai judėti. Taip pat dalis darbdavių nori išvengti papildomų išlaidų, susijusių su tuo, kad darbuotojas su negalia turi teisę į papildomas atostogas arba dažnai gali turėti nedarbingumo pažymėjimą“, – teigia tarnybos atstovai.
Darbingo amžiaus neįgaliesiems, priskirtiems vidutinių ar ribotų įsidarbinimo galimybių grupei, Užimtumo tarnyboje gali būti teikiama įdarbinimo su pagalba paslauga.
„Neįgaliajam padedama susitvarkyti įsidarbinimui reikalingus dokumentus, suprasti darbo sutarties sąlygas, darbdavio vidaus tvarkos taisykles ir darbo vietoje atliekamas darbo funkcijas. Paskirtas atvejo vadybininkas taip pat konsultuoja darbdavį, kaip naujajam darbuotojui turėtų būti pritaikyta darbo vieta“, – teigia Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atstovai.
Užimtumo tarnyba pabrėžia, kad neįgalieji dažnai patys pirmenybę teikia išmokoms, įvairioms kompensacijoms ir lengvatoms gauti, o ne asmeninei iniciatyvai integruotis į darbo rinką.
Būtina keisti sistemą
Remiantis Seimo nario J. Džiugelio pateiktais duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra 158 tūkst. darbingo amžiaus negalią turinčių žmonių, ir tik 10 tūkst. jų dirba socialinėse įmonėse. 45 tūkst. dirba atviroje darbo rinkoje, t. y., ne socialinėse įmonėse.
2019 m. iš 40 mln. eurų skirtų subsidijuoti darbo vietas negalią turintiems žmonėms, net 32 mln. eurų buvo skirti būtent socialinėms įmonėms. Atvirai darbo rinkai skirta šiek tiek mažiau negu 8 mln. eurų.
„Akivaizdu, kad socialinės įmonės yra gerokai daugiau remiamos negu ne socialinės įmonės, nors ten dirba keturiskart mažiau negalią turinčių žmonių.
Gal 82 proc. socialinių įmonių gavusių rėmimo lėšų ir įdarbina mažą dalį negalią turinčių žmonių, kai tuo tarpu atviros darbo rinkos darbdaviai mielai įdarbintų daug daugiau žmonių su negalia“, – pasakoja J. Džiugelis.
Pasak jo, šią problemą lemią įstatymų neefektyvumas, todėl juos būtina keisti.
„Dar praeitoje kadencijoje buvo bandyta pakeisti šią tvarką, kadangi socialinių įmonių įstatymas tiek Valstybės kontrolės duomenimis, tiek kitais duomenimis neveikia taip efektyviai, kaip turėtų veikti.
Vyriausybės priemonių plane numatyta rudenį teikti įstatymo pataisas. Mes turėsime neišvengiamą diskusiją, kaip išskirtinumo galimybė neturėtų būti taikoma ateityje, kadangi tai yra viena iš korupcijos galimybių, ir turėtų būti remiami visi darbdaviai, kurie gali priimti negalią turinčius žmones“, – sako J. Džiugelis.
Užimtumo tarnybos duomenimis, per šių metų pirmąjį ketvirtį Užimtumo tarnyboje registruoti neįgalieji įsidarbino 684 šalies įmonėse. Daugiausiai riboto darbingumo dėl negalios asmenų įdarbino UAB „Socialinė integracija“ ir UAB „BSS grupė“.
