Metinė valstybės valdomų įmonių ataskaita parodė, kad įmonių rezultatai gerėja. Visos valstybės valdomos įmonės 2010 metais uždirbo 150 milijonų litų pelno (įskaitant turto ir žaliavos mokesčius), tai yra 112 milijonų litų daugiau nei 2009 metais. Įmonių sumokėtų dividendų suma padidėjo šiek tiek daugiau nei dvigubai (nuo 42 mln. Lt iki 86,2 mln. Lt), kapitalo grąžos rodiklis išaugo nuo 0,2 proc. iki 0,8 proc. Tačiau tokie rezultatai vis dar nepatenkinami.
Ūkio ministerijos ataskaitoje sakoma, kad jei valstybės valdomas įmones valdytų ne valstybė, o privatus investuotojas, skaičiuojama, kad per metus jos būtų uždirbusios vieną milijardą litų pelno. Ši suma yra valstybės įmonių vykdomų nekomercinių įpareigojimų ir įmonių patirtų nuostolių dėl neefektyvios veiklos kaina.
„Turime teorinį milijardą litų, kuris galėtų tapti mūsų valstybės biudžeto dalimi. Dabar mūsų užduotis – pamatuoti, kokia dalis šio milijardo kasmet atitenka nekomerciniams įpareigojimams vykdyti ir kokia dalis milijardo ištirpsta dėl to, kad įmonės dirba neefektyviai ir netaupo“, – teigė ūkio ministras Rimantas Žylius.
Pasak jo, iš dalies pagrindinė priežastis, kodėl valstybės įmonės neuždirbo vieno milijardo, yra ta, kad jos vykdo nekomercinius įpareigojimus, finansuojamus gautino pelno sąskaita. „Negalima aiškiai pasakyti, kokia šio milijardo dalis būtų galėjusi papildyti valstybės biudžetą, juk valstybės įmonės vykdo nekomercinius įpareigojimus, kurie bus užtikrinti ir toliau. Kita priežastis, dėl kurios valstybės įmonės neuždirbo galimų lėšų – jos nėra tokios efektyvios kaip privatusis sektorius. Todėl didinant valstybės įmonių efektyvumą, galima tikėtis, kad jos uždirbs didesnį pelną“, – aiškina R. Žylius.
„Parengę ketvirtinę ir metinę valstybės valdomų įmonių ataskaitą vis giliau prasiskverbiame į įmonių vidinį gyvenimą. Anksčiau niekas nei matydavo, nei analizuodavo skaičius, kuriuos dabar įmonės privalo parodyti viešai“, – sako ūkio ministras.
Jis pabrėžė, kad vykstant valstybės valdomų įmonių reformai įmonės buvo įpareigotos skelbti finansines ataskaitas viešai, mažinti išlaidas ir didinti įmonių pelningumą. Dvi ataskaitos ne tik parodė įmonių veiklą ir rezultatus, jos taip pat leido nusibrėžti tolesnius reformos žingsnius.
„Kitas mūsų žingsnis – suskaičiuoti, kokius nekomercinius įpareigojimus ir už kiek visuomenei teikia valstybės įmonės. Tik inventorizavę paslaugas, galėsime pasakyti, ar verta už dujų balioną, traukinio bilietą, pašto ženklelį mokėti tiek, kiek mokame“, – teigia R. Žylius.
Planuojama, kad dar šiemet bus parengta išsami valstybės valdomų įmonių teikiamų komercinių ir nekomercinių veiklų ataskaita. Toks dokumentas leistų pareikalauti iš įmonių pastangų gerinti socialines paslaugas ir rūpintis valstybės biudžeto pildymu.
Šiandien Vyriausybei pristatytoje 2010 metų ataskaitoje konstatuojama, kad nors veiklos rezultatai pagerėjo, valstybės valdomų įmonių veiklos efektyvumas nepadidėjo. Įmonių kapitalo grąžos rodiklis 2010 metais siekė 0,8 proc. Šis rodiklis yra gerokai mažesnis nei valstybės ilgalaikės skolinimosi lėšos, kurios siekia 5 proc. Tai reiškia, kad valstybė investuodama į savo įmones tiesiogiai neatperka net savo skolinimosi kaštų. Kadangi skolinimosi kaštai didesni nei kapitalo grąža, mažėja įmonių vertė.
Komentuodamas metinę ataskaitą, ūkio ministras R. Žylius teigė, kad įgyvendinant valstybės valdomų įmonių reformą nebus pamirštos ir savivaldybių valdomos įmonės. Nors šios įmonės yra mažiau matomos ir prižiūrimos, jų vertė milžiniška, o sąsajos su gyventojais – tiesioginės. Pavyzdžiui, neefektyvią komunalinių paslaugų įmonių veiklą žmonės jaučia kasdien – per vandens arba šilumos kainas. Vyriausybei bus siūloma įpareigoti savivaldybių įmones laikytis Skaidrumo gairių, įpareigojančių visuomenei teikti informaciją apie savo veiklą ketvirtinėse ir metinėse ataskaitose.
