„Valstybės gynimo tarybos nariai pritarė dviejų (...) poligonų įsteigimui Tauragės ir Šilalės rajonuose. Numatomos vietos būtų tinkamos kuopos dydžio vieneto manevrui“, – trečiadienį po VGT posėdžio žurnalistams sakė prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys.
VGT taip pat rekomendavo šiems dviem objektams suteikti valstybinės reikšmės statusą, juos steigiant panaudoti teisinį reguliavimą, leidžiantį darbus atlikti sparčiau, koks jau taikytas kuriant Rūdninkų poligoną Šalčininkų rajone.
Krašto apsaugos ministro Lauryno Kasčiūno teigimu, bus steigiami du lengvieji manevriniai poligonai.
„Žinote, kad mūsų poreikis treniravimosi erdvių yra didžiulis, daugėja sąjungininkų, reikia treniravimosi erdvių ir mūsų karinėms pajėgoms, čia pirmiausia Žemaitijos brigadai būtų didžiulis palengvinimas“, – tvirtino jis.
Anot ministro, naujieji poligonai galėtų talpinti nuo kuopos iki bataliono karinius vienetus.
Laurynas Kasčiūnas apie poligonų reikšmę gyventojams: „Tikrai atsiras daugiau judesio regionuose“
L. Kasčiūnas teigė, jog šiuos kariuomenės planus pristatė ir minėtų rajonų vadovams, kurie, anot politiko, pritarė iniciatyvoms.
Pasak ministro, planuojant poligonus orientuojamasi į teritorijas, kuriose daugiausiai yra valstybinė žemė ir mažiau privačių žemės sklypų.
Gyvenvietes, kurios patenka į numatomų poligonų teritoriją, anot L. Kasčiūno, sudaro vos kelios sodybos. Jeigu jų savininkai nenorės išsikelti, jiems bus suteikta galimybė pasilikti.
„Per abu poligonus yra penkios sodybos. Jeigu sodybų savininkai nesutiktų ir norėtų likti, mes galime tas sodybas „iškirpti“ ir jas palikti, kadangi tai nebus šaudymo poligonai, bus lengvieji poligonai. Tas yra lengvai suderinama, kaip ir galimybė lankytis poligonuose žmonės. Tik medžioklė bus uždrausta“, – kalbėjo ministras.
Kiek kainuos dviejų poligonų įsteigimas, VGT nariai nenurodė. L. Kasčiūnas užsiminė, jog vien teritorijų išmiškinimo darbai gali pareikalauti kelių milijonų eurų.
L. Kasčiūnas akcentavo poligonų naudą minėtiems regionams. Ministro teigimu, Šilalės ir Tauragės rajonuose bus remontuojami keliai, tikėtina, didės paslaugų poreikis.
„Tikrai atsiras daugiau judesio regionuose“, – sakė ministras.
„Stengsimės globoti tas savivaldybes, kurios prisiima tam tikrą infrastruktūrinę naštą. Kartu su jais dirbame, kad ir žmonės būtų patenkinti, ir būtų atliepti kariniai poreikiai“, – pridūrė jis.
Ateityje numatytų poligonų plėsti neplanuojama, patikino ministras.
L. Kasčiūno teigimu, klausimas dėl poligonų kūrimo netrukus turėtų pasiekti Vyriausybę. L. Kasčiūnas viliasi, jog dar šios Seimo sesijos metu, liepos mėnesį, pokyčius numatantys teisės aktai bus pateikti parlamentui.
Plečiasi Lietuvos karinės pajėgos
Naujų vietų poligonams Lietuvos pareigūnai žvalgosi šaliai priimant vis daugiau sąjungininkų pajėgų ir plečiantis pačios šalies ginkluotosioms pajėgoms.
Lietuva kuria nacionalinę diviziją, siekia, kad pilną operacinį pajėgumą ji pasiektų 2030 metais.
Prasidėjus Rusijos invazijai į Ukraina, Vilnius su Berlynu sutarė dėl nuolatinio Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje. Berlynas tą planuoja padaryti iki 2027 metų, didžioji brigados dalis įsikurs Rūdninkų poligone. Lietuva per tą laiką žada parengti reikalingą infrastruktūrą.
Lietuvoje taip pat yra rotuojamas amerikiečių karių batalionas.
Lietuva taip pat ketina palaipsniui pasiruošti visuotiniam šaukimui, birželį Seimas priėmė karo prievolės reformą, kuri padidino šauktinių skaičių.
Valstybės gynimo tarybą sudaro prezidentas, ministras pirmininkas, Seimo pirmininkas, krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas.
Ji svarsto ir koordinuoja svarbiausius valstybės gynimo klausimus.
