Panevėžio kolegijos studentas už gerą mokymąsi gavęs 100 litų premiją nė neįtarė, kad dėl šių pinigų valstybė pusmečiui iš jo šeimos atims teisę į socialinę pašalpą. Būtent 100 litų viršyta nustatyta skurdo riba. Dėl to 100 litų vos galą su galu sudurianti šeima neteks maždaug 3,5 tūkst. litų paramos. Ir galo su galu tikrai nebesudurs.
Kai prieš pusantrų metų Rytis įstojo į Panevėžio kolegiją, panevėžietei Jolantai Narkūnienei gyvenimas kiek prašviesėjo. Studentui, įvertinus visas šeimos pajamas, buvo mokama socialinė stipendija. Trys šimtai litų buvo rimta parama du vaikus auginantiems tėvams, per mėnesį nesukrapštantiems nė pusantro tūkstančio litų. O praėjusį gruodį antrakursis Rytis buvo paskatintas 100 litų premija.
Mama atsisako vaiko stipendijos
Tačiau šį sausį valytoja vienoje mokykloje dirbanti J.Narkūnienė Panevėžio kolegijos Verslo ir technologijų fakulteto dekanato duris pravėrė verkdama.
„Noriu grąžinti 100 litų", – pratarė kolegijos buhalterės atlydėta moteris.
Fakulteto vadovai iš pradžių nesuprato, apie kokius pinigus kalbama. Tačiau paaiškėjo, kad moteris atėjo tikėdamasi sugrąžinti premiją, kuri už gerą mokymąsi gruodį buvo skirta jos sūnui.
Moteris aiškino, kad miesto savivaldybės Socialinės rūpybos skyriuje ji nebegalėjo gauti pažymos, kad jos šeima yra socialiai remtina. Mat ta vienkartinė sūnui paskirta premija išaugino šeimos biudžetą virš nustatytos ribos, todėl jis kolegijoje nebegali pretenduoti į socialinę stipendiją.
Bet J.Narkūnienė kreipėsi ne tuo adresu. Absurdiškų įstatymų įsuktas mechanizmas jokių pinigų grąžinimų nepripažįsta.
„Mes netekome 3,5 tūkstančio litų", – neslepia studento motina, kad šeimai iki rugsėjo mėnesio tai būtų buvusi labai rimta parama.
Geležinė tvarka
„Kad ir kaip norėtume, mes negalėjome tų pinigų priimti atgal", – skėsčioja rankomis fakulteto darbuotojai.
Panevėžio kolegijoje studentai gauna vadinamąją skatinamąją stipendiją, kuri siekia nuo 50 iki beveik 300 litų. Stipendijų dydžius nustato kolegijos komisija. Be to studentai iš socialiai remtinų šeimų gauna dar ir socialines stipendijas, kurias moka mokslo ir studijų fondas.
Kad galėtų pretenduoti į socialinę stipendiją, šeima turi būti socialiai remtina. O tokią pažymą išduoda Socialinės rūpybos skyrius.
Gruodžio mėnesį Valstybinis mokslo ir studijų fondas papildomai skyrė lėšų aukštosioms mokykloms, taip pat ir Panevėžio kolegijai. Susirinkusi komisija prie tos stipendijos, kurią Rytis gavo už gerą mokymąsi, pridėjo dar 100 litų premiją – už dalyvavimą konferencijoje. Todėl gruodį Rytis gavo ne 160, bet 260 litų.
„Tas šimtas litų padidino visos šeimos pajamas, šeima tapo nebe socialiai remtina. Konkursas pas mus paskelbtas, dokumentus reikia atnešti, o tas studentas negali, nes šeima negauna pažymos. Mes, norėdami paskatinti studentą už gerą mokymąsi, padarėme jam meškos paslaugą. Tokio atvejo pas mus dar nėra buvę. Ir kaip dabar elgtis aukštajai mokyklai?" – klausia kolegijos Verslo ir technologijų fakulteto vadovybė.
Vasarį paskirsčius stipendijas pagal studijų rezultatus, vėl galima buvo paskatinti studentus už aktyvų dalyvavimą konferencijose, konkursuose, už renginių organizavimą. Tačiau kolegija buvo priversta susilaikyti, kad skurdžios šeimos valstybinio apiplėšimo istorija nepasikartotų.
Išeitis – tobulinti socialinių pašalpų skyrimo tvarką, stipendijų nereikėtų priskaičiuoti prie šeimos tikrųjų pajamų. Nes stipendijos vienkartinės, neperiodinės, vieną semestrą gali būti didesnės, kitą mažesnės.
„Ir jos tokios ašaros. Tiesa, fakultete niekas negauna maksimalios stipendijos. Gaudavo po 160 litų. Skaudu, kad tokia tvarka neskatina žmogaus būti geru studentu. Jeigu stipendija didina šeimos pajamas ir studentas pats nukenčia tokia didele suma kaip 390 litų, tai jam verčiau mokytis blogai, negauti stipendijos, bet užtat gauti socialinę pašalpą", – galiojančios tvarkos absurdiškumą “Respublikai" atskleidė dekanato vadovybė.
Užduotis – išgyventi pusantrų metų
„Mano sūnus taupus, galvojo susitaupys, gal kitais metais reikės už mokslą mokėti, o iš kur paimsi penkis tūkstančius! Kur teisybė? Kas nesimoko gerai, tas socialinę stipendiją gauna, o kas mokosi – nieko", – tokios valdžios politikos J.Narkūnienė negali suprasti.
Dabar jai reikia sukti galvą, kaip išgyventi iki rudens. Mat tik tada Rytis galės kreiptis socialinės stipendijos.
Moteris sako, jog visa laimė, kad kompiuterių techniko specialybės jis mokosi Panevėžyje. Esą jeigu studijuotų kitame mieste, šeima jo išlaikyti niekaip negalėtų.
Klausiama, kaip įstengia keturi asmenys išgyventi iš 1400 litų, J.Narkūnienė neslepia: taip jau įpratę. Kol vaikai augo, gyvendavo tik iš vienos vyro algos. Kaip tada, taip ir dabar ji stengiasi maksimaliai taupyti, maistą ruošti namuose iš pigiausių produktų. Bet ji nenusimena – tokių šeimų daug.
Moteris prisipažįsta, kad ir itin taupiai gyvenant pinigų neužtektų, jeigu nepagelbėtų iš savo pensijos tame pačiame mieste gyvenanti jos mama. Be to, išsigelbėjimas nuo visiško kracho ir tai, kad nereikia mokėti už šildymą. Šeima, gyvenanti nuosavame mediniame namelyje, gauna kompensaciją už malkas.
Dabar J.Narkūnienės viltis kaip nors išgyventi tuos pusantrų metų, kol pradės dirbti mokslus baigęs sūnus.
Profesorius dirba tik iš pašaukimo
Atvejis Panevėžyje, kai valstybė apiplėšinėja iniciatyvius ir veiklius žmones, nėra pirmas ir, ko gero, nėra paskutinis Lietuvoje.
Su tokia valdžios politika susidūrė ir habilituotas mokslų daktaras, Šiaulių miesto garbės pilietis 81 metų Vytenis Rimkus.
„Pernai išleidau keturias knygas, bet nė už vieną jų honoraro neėmiau, – sakė profesorius “Respublikai". – Jei būčiau paėmęs bent kelis litus honoraro, išsyk būtų kirtę per pensiją".
Dėl tos pačios priežasties V.Rimkus neima honorarų ir už žiniasklaidoje publikuojamus straipsnius, neatlygintinai skaito paskaitas apie meno istoriją ir Šiaulių universitete.
„Situacija nekokia, – konstatavo garsus šalies mokslo ir visuomenės veikėjas. – Jei laikraštis pensininkui sumoka kelias dešimtis litų honoraro ir dėl to paskui kyla problemų, tai nėra protinga. Juk žmogus ir išėjęs į pensiją dar turi potencialo dirbti, o ne sėdėti ir būti išlaikomas valstybės".
Apiplėšta ir daugiavaikė šeima
Ką tik šalies valdininkai apiplėšė ir šešių nepilnamečių vaikų motiną 41 metų Rasą Biliūnienę iš Pakruojo rajono Linkuvos miestelio.
Moteris, sulaukusi pagalbos iš televizijos laidos “Bėdų turgus" žiūrovų, trims mėnesiams neteko socialinių pašalpų.
Vargstančios moters vaikų kalėdinėms dovanėlėms ir apipuvusiam namui lopyti geradarių suaukoti pinigai valdininkams buvo svari priežastis atimti iš daugiavaikės motinos ir kompensaciją už malkas.
Valstybės klerkai akis prasitrynė tik tada, kai televizijos laidos “Bėdų turgus" vedėja Edita Mildažytė kreipėsi į socialinės apsaugos ir darbo ministrą Donatą Jankauską, o R.Biliūnienės apiplėšimo istorija iškilo į viešumą.
Valdininkai Lietuvoje bijo tik viešumo. Atskleidžiančio, kaip kostiumuoti klerkai lupa devintą kailį nuo eilinio bėdžiaus. Ir atskleidžiančio valdininkų logiką, kad skurde besimurkdanti tauta ten ir turi murkdytis. Be jokių minčių apie gyvenimo pagerėjimą.
Interviu
– Ar normalu, kad studentas, už gerą mokymąsi ir aktyvią veiklą gavęs 100 litų premiją, praranda galimybę gauti socialinę stipendiją, o jo šeima – teisę į socialinę pašalpą? – paklausė „Respublika" Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko Rimanto Jono DAGIO.
– Aš manau, kad šitas klausimas nėra sureguliuotas, nes socialinis skatinimas už gerą mokymąsi neturėtų turėti įtakos socialinėms išmokoms. Sprendžiant šią situaciją reikėtų atitinkamos pozicijos iš Švietimo ir mokslo ministerijos.
– Šiuo metu studentams neapsimoka gerai mokytis, nes jie praras pašalpas, pensininkams neapsimoka dirbti, nes bus apkarpytos jų pensijos. Kodėl blokuojamas žmonių noras siekti geresnio gyvenimo?
– Kur čia tas blokavimas vyksta? Pensijos yra išmokamos tos, kurios žmonėms šiuo metu iš dalies apkarpytos. Pinigų valstybėje yra tiek, kiek jų yra ir ne daugiau. Palūkanų mokame beveik pusantro karto daugiau, negu siekia krašto apsaugos biudžetas. Tai kiek mes dar turime pasiskolinti ir kiek mokėti palūkanų? Valstybės galimybės turi ribas, todėl pensijos ir apkarpytos. O studentų skatinimo ir išlaikymo tvarka, manau, tikrai dar yra optimizuotina, nes tokių problemų, kaip minėtos, iškyla nuolat.
– Kodėl viena ranka apiplėšinėdami eilinius žmones, kita ranka tautos išrinktieji išlaidauja įvairioms reikmėms tratindami parlamentinei veiklai skirtas lėšas?
– Čia jūs taip manote. Valstybės išlaidos administravimui yra 3 proc. viso biudžeto. O švietimo, socialinės išmokos ir sveikatos išlaidos sudaro 70 proc. biudžeto. Mes kalbame apie nesulyginamus dalykus. O jūs mėginate vadinti tai išlaidavimu. Parlamentinė veikla yra lygiai tokia pati veikla, kuri užtikrina mūsų darbą su rinkėjais ir jų skundų nagrinėjimą. Jei norite, kad ta veikla vyktų, žmonės gautų atsaką ir vyktų efektyvi parlamentinė kontrolė, nieko nepadarysi – tos išlaidos yra neišvengiamos.
– O jūsų negraužia sąžinė dėl to, kad iš parlamentinei veiklai skirtų lėšų daugiau nei 5 tūkst. litų mokėjote už savo mašinos remontą ir įsigijote daugiau nei 1 tūkst. litų kainavusią rankinę?
– Rankinę aš įsigijau dėl padarytos mano padėjėjos klaidos! Ši padėjėja pas mane jau nedirba! O aš padengiau iš savo pinigų. Transportas tai yra mano kojos ir rankos, tai – mano kelionės pas rinkėjus, kuriose aš pats mašiną vairuoju. Ir ji, aišku, genda nuo to vairavimo.
– Tai, jei ne padėjėjos klaida, būtumėte išsirinkęs pigesnę rankinę?
– Aš jos neįsigijau, aš jos negavau ir aš jos neturiu! Tiesiog buvo įdėta faktūroje atsiskaitant su visais dokumentais ir nepažiūrėjus, kas ten yra. Ta klaida yra atitaisyta. Rankinė buvo pirkta kaip prizas, kaip dovana.
– Kam?
– Rinkimų apygardai. Bet čia nesusiję su parlamentaro veikla.
Jaunius POCIUS
Kalbino Sidas AKSOMAITIS
