Valstiečių žaliųjų frakcijos atstovas parlamentaras sveikuolis Dainius Kepenis žada padaryti galą laiko kaitaliojimui.
Naudinga nebent „į Briuselį važinėjantiems politikams“
Oficialiai teigiama, kad pagrindinė priežastis, kodėl sukiojamas laikas – dienos šviesos taupymas. Esą tai turėtų teigiamai veikti ekonomiką. D. Kepenis sako, kad patirtis parodė – ekonomikai jokios naudos tai neduoda.
„Prisimenu, kai pirmą kartą išgirdome, kad bus sukinėjamas laikas, argumentas buvo, jog reikalinga ekonomikai pagerinti. Esą bereikalingai deginame šviesą, galėtume mažiau deginti, jei laiką pasuksime. Bet vėliau to ekonominio argumento niekas nepatvirtino.
Užtat radome daug streso, įtampos, nes reikėjo anksčiau keltis vaikams, seneliai pradėjo nerimauti, prasčiau miegoti. O vėliau paaiškėjo, kad tas įstatymas buvo labiausiai reikalingas mūsų politikams, važinėjantiems į Briuselį, kad nereikėtų pajusti laiko skirtumo. Kas tai galėtų paneigti? Dabar visi vieningai pripažįsta, kad žymiai paūmėjo stresinė aplinka, žmonės visą mėnesį jaučiasi prastai, Ta įtampa, kuri atsiranda dėl laiko sukiojimo, yra visiškai nereikalinga. Stresas- vienas iš didžiausių ligų šaltinių. Ir taip jo gauname į valias, o dar dirbtinai pridedame sukiodami laiką“, – sako parlamentaras.
Ketina padaryti galą laiko kaitaliojimui
Regis, valdantieji pritaria, kad laiko sukiojimas naudos neduoda. Tai yra minėjęs ir valstiečių žaliųjų lyderis Ramūnas Karbauskis. Tuo metu D. Kepenis žada jau rudenį parengti projektą, kuriuo būtų atsisakoma žiemos- vasaros laiko.
„Šiuo metu su kolegomis esame susikaupę ties svarbiausiais klausimais – gyventojų sveikata, ekonominės problemos. Kol kas nėra laiko diskutuoti apie laiko sukiojimą. Bet aš manau, kad jau rudenį prie šito klausimo susėsime. Aš pats ketinu parengti projektą. Kolegos turėtų pritarti, nes visi supranta, kad žmonijos sveikatai tai – ne į sveikatą“, – sako žinomas sveikuolis ir politikas.
Atsisakyti laiko kaitaliojimo lengva nebus
Tačiau atsisakyti šios sveikatai žalingos prievolės Lietuvai nebus lengva. Žiemos ir vasaros laiko kaitaliojimas numatytas ES direktyvoje, kurios privalo laikytis visos Bendrijos narės. Kas penkerius metus ši direktyva persvarstoma. Paskutinį kartą dėl jos diskutuota pernai, tačiau nei viena ES narė nepareiškė pretenzijos dėl laikrodžių sukiojimo. Tai reiškia, kad dar penkerius metus direktyva įpareigoja visas ES šalis kaitalioti laiką.
Šiuo metu sezoninis laikas įvestas apie 100 pasaulio valstybių. ES šalyse laikrodžiai persukami kovo ir spalio paskutinį sekmadienį. Lietuva prie šios praktikos prisijungė 2003 metais.
