„Jei žmonės bus ar yra patenkinti tuo, ką mes darome, ir norės tų darbų tęstinumo, mūsų kandidatas laimės. Bet kuris kandidatas, kurį iškelsime, laimės“, – taip tv3.lt studijoje prieš Kalėdas kalbėjo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas R. Karbauskis.
Didžiausios frakcijos parlamente seniūnas mano, kad jo partijos iškeltam kandidatui prezidento rinkimuose didelės kampanijos ar skambios agitacijos neprireiks. LVŽS savo kandidatą, kuris dalyvaus gegužę vyksiančiuose rinkimuose, paskelbs sausio 26 d. vyksiančio partijos suvažiavimo metu.
Partijos lyderis rinkimuose lyderiu nebūtų
„Aš esu pasakęs labai aiškiai, kad aš nedalyvausiu prezidento rinkimuose“, – tv3.lt studijoje tvirtino R. Karbauskis.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesoriaus Tomo Janeliūno teigimu, R. Karbauskis šiuo metu yra vienas iš nemėgstamiausių politikų visuomenėje, tad scenarijus, kad jis prezidento rinkimuose sulauktų pakankamai paramos ir galėtų tikėtis pergalės, yra abejotinas.
„Jeigu R. Karbauskis nors kažkiek blaiviai vertina situaciją, tai visiškai nerealu, kad jis kandidatuotų“, – tv3.lt sakė politologas.
Panašią nuomonę turi ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docentas Bernaras Ivanovas.
„R. Karbauskio šansai būtų lygūs nuliui“, – įsitikinęs pašnekovas.
Viešųjų ryšių ekspertas Linas Kontrimas R. Karbauskio šansus prezidento rinkimuose vertina palankiau nei kiti pašnekovai.
„Jis truputį yra mėtytas ir vėtytas. Jei R. Karbauskis kandidatuotų, galbūt nebevyniotų žodžių į vatą, o tai rinkėjams gali patikti“, – mano komunikacijos specialistas.
L. Kontrimas sakė, kad R. Karbauskis turi ištikimą pasekėjų ratą, o LVŽS – stabilų elektoratą.
„Jei jo apsisprendimas būtų lydimas geros rinkiminės kampanijos, visko gali būti“, – R. Karbauskio šansus prezidento rinkimuose vertino L. Kontrimas.
Pasirinkimo tarp savų nėra
Tarp galimų kandidatų, galinčių nešti valstiečių vėliavą prezidento rinkimuose, anksčiau buvo minimi Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis bei Europos Parlamento narys Bronis Ropė, kuris savo laimę šalies vadovo rinkimuose bandė 2014 metais. Tuomet jis į antrą turą nepateko ir surinkęs šiek tiek daugiau nei 4 proc. balsų užėmė paskutinę vietą.
Mykolo Romerio universiteto (MRU) dėstytoja R. Urbonaitė tvirtina, kad šie politikai kovoje dėl prezidento posto neturėtų jokių šansų.
„Nesiimsiu spėlioti, tai būtų neprofesionalu, bet vargu, ar patys valstiečiai ryžtųsi šiuos du žmones mesti į prezidento rinkimų lenktynes“, – svarstė politologė.
Jos manymu, jei valstiečiai savo atstovu pasirinktų V. Pranckietį arba B. Ropę, tai rodytų, kad partija galvoja tik apie dalyvavimą, o ne apie pergalę rinkimuose.
„Manau, kad valstiečiams šiandien toks variantas nepriimtinas“, – samprotavo R. Urbonaitė.
B. Ivanovas tv3.lt teigė, kad LVŽS nėra asmenybių, galinčių tapti rimtais kandidatais.
„Variantų nedaug. Galima sakyti, kad praktiškai jokių“, – situaciją daugumą parlamente turinčioje partijoje įvertino politologas.
Pašnekovo nuomone, per šiuos dvejus metus, kai valstiečiai yra valdžioje, partija neužsiaugino nė vieno lyderio, o ryškiausi veidai, kaip ir prieš Seimo rinkimus, yra tie patys: R. Karbauskis ir S. Skvernelis.
„Jokio trečio išskirti mes negalėtume. Nėra nė vieno. V. Pranckietis yra techninė figūra. Jis ne lyderis, jis tiesiog yra funkcija“, – tvirtino B. Ivanovas.
Karbauskis neturi ką pasiūlyti Matijošaičiui
R. Urbonaitės tvirtinimu, nors tarp galimų valstiečių kandidatų prezidento rinkimuose buvo minimas ir Kauno meras Visvaldas Matijošaitis, dabar ženklų, kad šis politikas norėtų dalyvauti gegužę vyksiančiuose rinkimuose, nėra.
„Tikimybė, kad Kauno meras sutiktų su tokiu scenarijumi ir pasiryžtų tokiai avantiūrai, yra nedidelė“, – kalbėjo politologė.
T. Janeliūnas nemato V. Matijošaičio susidomėjimo galimybe siekti šalies vadovo posto.
„Jei nėra jokio didelio noro, būtų labai sudėtinga įtikinti pakeisti šią poziciją. Nežinau, kas turėtų įvykti, kad žmogų įtikintum priešingai, negu jis pats mano“, – teigė VU TSPMI profesorius.
B. Ivanovas mano, kad V. Matijošaitis didelių šansų laimėti prezidento rinkimų neturi, tačiau jo pasirodymas nebūtų blogas. Tačiau politologas įsitikinęs, kad Kauno meras nedalyvaus lenktynėse dėl prezidento posto, nes Kaune jis turi realią galią ir konkrečius interesus, o valstiečiai neturi argumentų, kodėl jam vertėtų to atsisakyti.
„Ką jam gali pasiūlyti R. Karbauskis? Jis neturi ko pasiūlyti. Paprašyti gražiai gali. Bet gražiais prašymais didelę verslo patirtį turinčio V. Matijošaičio neįkalbėsi“, – tv3.lt sakė B. Ivanovas
R. Karbauskis yra sakęs, kad V. Matijošaičio, kaip kandidato prezidento rinkimuose, nesvarsto, tačiau „tam tikrose aplinkybėse“ dabartinis Kauno meras galėtų būti puikiu premjeru.
Juozaitis arti, Puteikis – svetimkūnis
R. Urbonaitė mano, kad sunku tikėtis, jog kuris nors iš dabar pasiskelbusių kandidatų galėtų tikėtis LVŽS paramos.
„Aišku, galima galvoti, kad kai kurios A. Juozaičio idėjos gali būti priimtinos. Bet, manau, kad tas priimtinumas yra labai ribotas. Aišku, iš dabartinių kandidatų jis yra arčiausiai, bet tai nereiškia, kad arti“, – svarstė politologė.
Naglis Puteikis Seime priklauso LVŽS frakcijai. R. Urbonaitės teigimu, politikas nėra lojalus šiai politinei jėgai, o tai parodė ir balsavimas dėl kitų metų biudžeto, kai N. Puteikis balsavo prieš.
„Valstiečiai nenorėtų įsileisti lapės į vištidę. Jis yra labiau svetimkūnis nei bendražygis toje frakcijoje“, – kalbėjo R. Urbonaitė.
T. Janeliūnas pastebi, kad pastarieji N. Puteikio veiksmai, nukreipti prieš Vyriausybės veiklą, pavyzdžiui, aktyvus mokytojų streiko palaikymas, sukėlė nemažai pasipiktinimo tarp valdančiųjų.
„N. Puteikis elgiasi iš esmės priešingai nei partijai būtų palanku. Tai gerokai mažina jo galimybes sulaukti oficialios valstiečių paramos“, – mano profesorius.
Politologo tvirtinimu, situacija gali pasikeiti, jei LŽVS matytų, kad jiems sudėtinga rasti stiprų kandidatą, turintį aukštus reitingus ir galintį pretenduoti į antrąjį rinkimų turą.
Alternatyvos S. Skverneliui nėra
„Aš dabar tikrai susimąsčiau ir pakankamai rimtai“, – taip apie svarstymus siekti prezidento posto neseniai kalbėjo S. Skvernelis.
R. Urbonaitė įsitikinusi, kad premjeras, lyginant su kitais potencialiais valstiečių kandidatais, turi daugiausiai šansų prezidento rinkimuose.
„Panašu, kad S. Skvernelis yra geriausias pasirinkimas valstiečiams, kuris gali būti. Jeigu jis nuspręstų nekandidatuoti, surasti jam pamainą bus labai nelengva. Ypač, jei norima ne dalyvauti, o galvojama apie kovą dėl pirmos vietos“, – samprotavo politologė.
Tačiau jei S. Skvernelis nuspręstų nedalyvauti rinkimuose, R. Urbonaitė mano, kad valstiečiai vis tiek keltų savo kandidatą.
„Nepabandyti išnaudoti galimybės, turėti savo žmogų Daukanto aikštėje, būtų gana keista“, – tv3.lt sakė R. Urbonaitė.
Viešųjų ryšių ekspertas L. Kontrimas mato vis daugiau ženklų, kad S. Skvernelis ruošia žinią apie savo kandidatavimą prezidento rinkimuose.
„Paskutiniai pasisakymai viešojoje erdvėje apie tai, kas jį verčia mąstyti apie apsisprendimą, tikriausiai yra verbalinis viešosios erdvės paruošimas žinutei, kuri gali atsirasti po Naujųjų metų“, – svarstė L. Kontrimas.
B. Ivanovo įsitikinimu, LVŽS nori S. Skvernelį „išsiųsti į prezidentūrą“ tam, kad atimtų iš jo realią politinę įtaką.
„Čia svarbiausias R. Karbauskio tikslas: įkalbėti S. Skvernelį, kad jis atsisakytų valdžios ir pataptų tokiu simboliniu veikėju. Jis būtų naudingas dėl galimybės vienaip ar kitaip komunikuoti su saugumu, su jėgos struktūrų vadovybe, bet jis politinės galios netektų“, – kalbėjo politologas.
Jo tvirtinimu, dabar yra du politiniai centrai – R. Karbauskis ir S. Skvernelis, o pastarajam laimėjus prezidento rinkimus, liktų tik vienas. Tačiau S. Skverneliui nesutikus kandidatuoti, B. Ivanovo nuomone, LVŽS gali išvis neturėti jokio kandidato, nes partijoje yra didelis ryškių asmenybių trūkumas.
Pirmasis prezidento rinkimų turas vyks kitų metų gegužės 12 d. Paskutinės „Vilmorus“ apklausos duomenimis, daugiausiai šansų tapti šalies vadovu turi ekonomistas Gitanas Nausėda, nuo jo šiek tiek atsilieka Seimo narė Ingrida Šimonytė, trečiąją vietą užima S. Skvernelis, laipteliu žemiau – V. Matijošaitis.
