Už Konstitucijos pataisų projektą balsavo 67 Seimo nariai, prieš buvo 22, susilaikė 34 parlamentarai. Už projektą balsavo iniciatoriai „valstiečiai“ su lenkų atstovais, dalis liberalų, o visų kitų frakcijų atstovai, išskyrus pavienius politikus, buvo prieš ir susilaikė. Toliau pataisas nagrinės Seimo komitetai.
Konstitucijos pataisas įregistravo valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga su keliais mažumai priklausančiais Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovais.
Seimo rinkimus iš spalio į kovą „valstiečiai“ perkelti siūlo tam, kad naujai išrinktas parlamentas pats turėtų galimybė formuoti kitų metų biudžetą. Tokiu atveju šio Seimo kadencija būtų maždaug pusmečiu trumpesnė.
Dabar Konstitucijoje numatyta, kad eiliniai Seimo rinkimai rengiami Seimo narių įgaliojimų pabaigos metais spalio antrą sekmadienį. Pataisa numato, kad rinkimai būtų rengiami kovo mėnesio antrą sekmadienį.
Siūlymą mažinti parlamentarų skaičių „valstiečiai“ aiškina sumažėjusiu šalies gyventojų skaičiumi. 1992 metais, kai buvo priimta Konstitucija, Lietuvoje gyveno 3 mln. 700 tūkst. žmonių. Šiuo metu Lietuva turi 2 mln. 850 tūkst. gyventojų.
Šią pataisą skeptiškai vertinta parlamento teisininkai. Pasak jų išvados, šalies gyventojų skaičiaus mažėjimas neturėtų būti lemiamas argumentas, nes parlamentarai atstovauja ir piliečiams užsienyje. Teisininkų teigimu, Seimo narių skaičiaus sumažinimas gali turėti ilgalaikes pasekmes – ateityje padidėjus ar dar labiau sumažėjus Lietuvos gyventojų skaičiui, šiuo pagrindu Konstitucija vėl turėtų būti keičiama.
Dėl Konstitucijos pataisų priėmimo Seime balsuojama du kartus, tarp balsavimų padarant ne mažiau kaip trijų mėnesių pertrauką. Nuostatos laikomos priimtomis, jeigu už jas balsuoja ne mažiau kaip du trečdaliai, t.y. ne mažiau kaip 94 parlamentarai.
