Jei jau pasigirsta tokie drastiški siūlymai, tai gal tam baisiam „šešėliui“ galima kirsti iš peties – visai atsisakyti bet kokių pinigų. Nes kam jie? Vien tik pagundos ir blogis. Įvestume atsiskaitymo kortelėmis sistemą – kortelė batonui, kortelė pomidorams, dar pora – muilui ir, dovanokite, tualetiniam popieriui. Ateini į krautuvę, paduodi kortelę, gauni savo davinį. Ir „šešėlio“ nėra, ir prekybininkams patogu – pasvėrei pomidorus po kilogramą ir ramu. Vienodus visiems. Ir visi patenkinti. Pirmadienį atsiimi duoną, antradienį – šlapią dešrą, trečiadienis – limonado ir alaus diena. Ir santarvės daugiau – kaimynas į kaimyną nešnairuoja, nes pas visus viskas – lygiai tas pats. Prekių krepšelio sąrašą sudarytų atsakinga komisija, kuriai galėtų vadovauti pats premjeras, nes čia gi ne juokai žmonių poreikius nustatyti. O prekes atsiimtume konkursą laimėjusiame prekybos tinkle. Viskas būtų skaidru ir teisinga. Ir jokių bakterijų. Nesupratot, prie ko čia bakterijos? Taigi grynieji pinigai yra pagrindinis tų bakterijų nešiotojas.
Juokai juokais, bet kyla paprastas klausimas – kam naudingas atsiskaitinėjimas banko kortele, pinigų laikymas banko sąskaitose, atlyginimo pervedimas į banko sąskaitą? Žinoma, bankams. Jie susirenka sąskaitų administravimo mokestį, apmokestina man nelabai aiškią „saugumo programą“, įveda naują banko telefonu mokestį ir taiko daugybę kitų mokesčių įmantriais pavadinimais, kurių esmė yra labai paprasta – „susimokėk už tai, kad legaliai uždirbai pinigus“. Susimokėk „komisinius“ mokesčius kelis kartus – įdėdamas, išimdamas, atsiskaitinėdamas, nieko nedarydamas. Susimokėk už tuščią sąskaitą, už kortelės atnaujinimą, už aptarnavimą, už saugumą, už pavedimą, už įskaitymą. Susimokėk.
Bankai susirenka daugybę įvairių mokesčių vien už padaromus elektroninius įrašus. Įvedus naujus reikalavimus, bankams padidėtų pajamos, nes valstybė privaloma tvarka padidintų klientų skaičių. Argi ne puikus planas bankams? Skurdžiai atrodo Finansų ministerijos aiškinimai, neva bankams tai nebus naudinga. Iki šiol neteko matyti valdžios sprendimo žmonių naudai, kai buvo susidūrę bankų ir žmonių interesai.
Valstybė privalo užtikrinti savo žmonėms galimybę rinktis. Tad jeigu „vardan tos Lietuvos“, dėl skaidrumo ir šešėlio mažinimo reikia apriboti grynųjų pinigų operacijas, būtina žmonėms pateikti alternatyvą komerciniams bankams. Manau, kad pats laikas grįžti prie klausimo apie lietuvišką valstybinį-komercinį ar kitokį pavadinimą turintį banką. Manau, kad teisinga būtų sukurti alternatyvą dabar egzistuojančiai bankinei sistemai, kad žmogus, vien tapęs piliečiu ar pradėjęs legaliai dirbti bei mokėti valstybei mokesčius, netaptų bankų sistemos įkaitu, vergu.
Kiekviena save gerbianti valstybė turėtų rūpintis savo piliečiais ir sudaryti jiems galimybę rinktis valstybinį banką, kuris savo veiklą reguliuotų taip, kad ji būtų palanki savo šalies gyventojams, o ne kitų šalių verslininkams. Bent jau socialiai jautriausioms visuomenės grupėms – pensininkams, neįgaliems asmenims – turėtų būti užtikrintas nemokamas uždirbtų ar gaunamų pajamų ar išmokų gavimas. Manau, visi sutiktų, kad ir biudžetinių įstaigų lėšos taip pat nebūtų apmokestinamos papildomais nuskaičiavimo ar įskaičiavimo mokesčiais – juk tai visų mūsų pinigai, kodėl turime juos dovanoti?
Valstybinio banko paslaugų apmokestinimą ar įkainius nebūtų sudėtinga reguliuoti, nes valstybė turėtų lemiamą žodį svarbiais klausimais. Dabar gi tenka tiesiog paklausyti Finansų ministerijos pažadų, kad bankų įkainiai bus „apriboti“, o vėliau nuryti kartėlį pamačius, kokius mokesčius bankas nuskaičiavo nuo tavo sąskaitos. Ir patylomis suvokti, kad už tuos pinigus mums visiems bus išplautos smegenys, neva grynųjų reikia atsisakyti vien dėl to, kad jie tiesiog lipte aplipę bakterijomis. Viešųjų ryšių kampanijos privačių bankų finansuojamos tam, kad bet kokia kaina būtų apribotas atsiskaitymas grynaisiais, nors argumentų be bakterijų gausos nelabai ir girdisi...
Manau, kad Lietuvos bankų sistemoje atėjo laikas rimtoms permainoms, nes Lietuva negali būti šalimi, kurioje trys milijonai bankų vergų.
