Kažkam Seime vėl nepatiko žurnalistų apranga, kažkam pramoginio turinio laidos gyvenimą gadina, kažkam norisi turėti nepasiekiamus koridorius, kuriuose jie galėtų saugiai pasislėpti ir nereiktų atsakyti prieš „ketvirtąją valdžią“. Ne pirmą kartą Seimo koridoriuose sklando pasiūlymai apriboti žurnalistų darbą. Greičiausiai ir nepaskutinį, tačiau kiekvieną kartą tokie bandymai sukelia tik šypseną.
Daugelis nepamiršo prieš šešerius metus subliuškusių Arūno Valinsko siekių imtis kovos prieš „įkyriuosius“ žurnalistus Seime: anuomet buvo uždrausta tam tikrose vietose filmuoti ir fotografuoti. Kaip viskas baigėsi? Po pusmečio draudimai buvo panaikinti. Šiandien siūlomi dar griežtesni apribojimai.
Rodos Seimo nariai tyčia ar netyčia vis pamiršta, kad yra vieši asmenys ir negali būti jokių norų slėpti tiek savo darbinį, tiek asmeninį gyvenimą. Patys kėlėte savo kandidatūras, buvote išrinkti rinkėjų, nes jumis pasitikėjo. Prisiėmėte daug atsakomybių, bet pamiršote savo pareigas. Tarp tų pareigų – besąlygiškas informacijos teikimas žiniasklaidai, net jeigu klausimai sukasi apie prieš dvidešimt metų padarytą avariją, vieno lito neatitikimą pajamų deklaracijoje, nesantuokinius vaikus ar jūsų katino vardą. Nes visuomenė turi teisę žinoti. Per visus darbo Seime metus neteko dar nei kartą matyti kaip nors nekorektiškai, iššaukiančiai besirengiančių žurnalistų. Man žurnalistai – savotiška laisvoji profesija, amatas, kaip advokatai ar architektai. Kūrybinis darbas niekada nebūna lengvas, o kai per dieną turi aplankyti kelias institucijas, renginius ir paimti keliolika interviu – patogi apranga tampa tiesiog būtinybe. Nesiekiu įtikti žurnalistams, turiu įvairios patirties ir žinau, kad tokiais pigiais triukais jų „nenupirksiu“, o ir niekada nesiekčiau to daryti. Tačiau visuomenė turi teisę žinoti, kad nevisi politikai vienodi, kaip ir ne visa žiniasklaida bloga.
Akivaizdu, kad žurnalistų laisvę apriboti panorę Seimo nariai žiūri į veidrodį ir pyksta ant jo, kad rodo kreivą vaizdą pamiršdami, kad veidrodis niekada nemeluoja. Žinoma, veidrodis gali tikrai būti brokuotas, suskilęs, kažkoks neaiškus, bet tai nereiškia, kad visi veidrodžiai tokie, o ne tik tas vienas.
Tikriausiai nei patys žurnalistai neprieštaraus, kad ir tarp jų kolegų pasitaiko visko: nesąžiningų, neprofesionalių, nežinia kam ir už ką dirbančių ar paprasčiausiai „atidirbančių“ žurnalistų. Žiniasklaida šiuo atžvilgiu niekuo nesiskiria nuo bet kurios kitos srities. Ar turėtume žurnalistams kelti aukštesnius reikalavimus dėl jų ypatingo statuso? Žinoma! Turi būti aiškinamasi dėl kiekvieno atvejo, kai pateikiama neteisinga ar tendencinga informacija, iškraipomi faktai. Tačiau nebandykime keršyti visiems.
Todėl ir apmaudu, kad kai kurie Lietuvos politikai sukompromituoja žodžius „politika“ ir „valdžia“. Esu tikras, kad jeigu ne žiniasklaida, tokių politikų būtų dar daugiau. Kai tau paskambina ar prieš tave įjungia filmavimo kamerą – stoji į akistatą ne su žurnalistu ar operatoriumi, o su visuomene, kuri tave išrinko ir turi teisę žinoti. Apie viską.
Mes politikai nuolat šnekame apie kontrolės įvairiose srityse būtinybę: kad kiekvienas biudžeto centas būtų išleistas efektyviai, kad pareigūnų priimami sprendimai būtų teisingi, nešališki ir pagal įstatymus. Kas geriau kontroliuos politiko darbą, jeigu ne žiniasklaida? Dėl to ji pelnytai ir vadinama viena iš valdžių.
Jei kas išdrįstų Europos Parlamente apriboti žiniasklaidos darbą ar paprasčiausiai pasiūlyti, kad Parlamento patalpose žurnalistą nuolat lydėtų apsaugos darbuotojai – būtų visiškai nesuprastas, nušvilptas ir pastatytas į vietą. Čia žurnalistų keliolika kartų daugiau nei Lietuvoje ir be jų neįsivaizduojamas kasdienis Parlamento darbas. Ir Lietuvos Seime nesutikti žurnalistų būtų daugiau nei keista. Vengti su jais bendrauti ir nenorėti atsiskaityti tave išrinkusiems – nepateisinamas elgesys. Ir tebūnie ta ketvirtoji valdžia už kiekvieno Seimo koridoriaus kampo, kad mes politikai niekuomet nepamirštume kaip čia atsiradome ir kam esami skolingi. Ir jeigu tas ketvirtosios valdžios prieš mus pastatytas veidrodis rodys kreivai – juk patys žinote – ne veidrodis gi kaltas. Valentinas Mazuronis – Europos Parlamento narys
