Lietuvos valstybės herbas - Vytis - yra vienas svarbiausių, žinomiausių, mėgstamiausių ir populiariausių šalies simbolių. Tačiau šiais informacinių technologijų laikais kyla gana netikėtų herbo naudojimo problemų. Dar daugiau - kai kurie herbo variantai yra paprasčiausiai nelegalūs ir neteisėti, rašo "Lietuvos žinios".
Iš metraščių atjojęs
Lietuvos valstybės istorinis herbas - Vytis - įteisintas kaip oficialus valstybės herbas ir ženklas Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo 1990 metų kovo 11 dieną priimtu įstatymu "Dėl valstybės pavadinimo ir herbo". 1992 metais priimtos Konstitucijos 15 str. antroji dalis nustato, kad "valstybės herbas yra baltas Vytis raudoname lauke".
1990 metais buvo patvirtintas pirmasis po karo Lietuvos valstybės herbo variantas, jo pagrindu tapo skulptoriaus Juozo Zikaro 1925 metais Lietuvos monetoms sukurtas skulptūrinis Vyčio atvaizdas. Spalvinis šio herbo etalonas buvo patvirtintas 1990 metų gegužės 17 dieną Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Prezidiumo. Šį pirmą dabartinės respublikos herbą galima laikyti pereinamojo laikotarpio simboliu, pabrėžusiu, kad Lietuvos valstybė yra prieškarinių tradicijų tęsėja. Būtent toks Vytis kryžiaus fone yra išaustas dailininko Kęstučio Balčikonio gobelene, dabar puošiančiame senąją parlamento plenarinių posėdžių salę. Pirmąjį dabartinės respublikos herbo variantą galima pamatyti ir Seimo rūmų Konstitucijos salėje, virš pagrindinio įėjimo į parlamento rūmus iš Didžiojo kiemelio.
1991 metų rugsėjo 4 dieną Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas patvirtino patikslintą, dabartinį valstybės herbo variantą. Nuo ankstesniojo herbo varianto jis skiriasi tuo, kad jame atgaivintos istorinės Vyčio spalvos (raudona, mėlyna) ir metalai (sidabras, auksas), atsiradę dar didžiojo Lietuvos kunigaikščio Vytauto laikais. Naujajame herbe siekta įprasminti ir pirminę herbo idėją, t. y. pavaizduoti raitelį, pasirengusį kalaviju apginti savo valstybę. Istorinių spalvų ir senosios herbo idėjos atgaivinimas reiškė, kad Lietuva yra ne tik prieškarinių, bet ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybingumo tradicijų paveldėtoja ir tęsėja. Jau Husyno metraštyje rašoma, kad Lietuvos didysis kunigaikštis Vytenis (1293-1316) sugalvojo herbą sau ir visai kunigaikštystei - Vytį, kuriame buvo ant žirgo pavaizduotas šarvuotas raitelis su kardu.
Herbo autoriai su kompiuteriais nedraugauja
"Turime tik Arvydo Každailio bene 1995 metais pieštą herbą, tačiau kaip toliau jį naudoti, kokios tikslios jo spalvos, visiškai neaišku", - LŽ sakė Lietuvos grafinio dizaino asociacijos valdybos narys Robertas Jucaitis. Įstatyme "Dėl Lietuvos valstybės herbo" yra dabartinio Lietuvos herbo aprašymas: "Raudoname lauke sidabrinis šarvuotas raitelis, laikantis virš galvos iškeltą sidabrinį kalaviją su auksine rankena. Raiteliui prie kairiojo peties mėlynas skydas su dvigubu kryžiumi. Žirgo kamanos, odiniai diržai, balnas ir trumpa gūnia mėlyni, pasagos, žąslai, pentinas, balno kilpa bei odinių diržų metaliniai sutvirtinimai (pagražinimai) auksiniai."
Lyg ir viskas būtų aišku, tačiau su tuo nesutinka dizaineriai, kurie dirba ir kuria kompiuteriais. Mat kiekvienas profesionalus dizaineris pasakys, kad kiekviena spalva turi šimtus atspalvių, tonų, pustonių. "Įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai tokių "smulkmenų" nereglamentuoja, tad visi dizaineriai piešia valstybės atributus pagal savo skonį, - tvirtino R.Jucaitis. - Kai nuvykstame į įvairias mūsų valstybės institucijų parodas ar pristatymus, matome, kad beveik visada valstybės simboliai yra skirtingi. Suprantu, kad A.Každailis gal ir nedraugauja su kompiuteriu, tačiau kažkam reikėtų imtis atsakomybės ir reglamentuoti spalvų naudojimą." Juolab kad spalvų naudojimas grafiniame dizaine, keturspalvėje spaudoje, kompiuteriuose (internete, kuriame įkurtos daugelio valstybės įstaigų svetainės), televizijoje yra specifinis ir skirtingas.
Keistokas R.Jucaičiui yra visiškai laisvas Vyčio naudojimas internete, kai įvairios valstybinės svetainės su juo elgiasi savo nuožiūra. "Ši sritis vidinei valstybės komunikacijai visiškai nesvarbi, tačiau užsienio partneriai negali atsistebėti matydami tokią įvairovę, standartų nepaisymą", - mano R.Jucaitis.
Gano, kaip išmano
LŽ "prašuoliavo" kelias dešimtis valstybinių institucijų interneto svetainių ir įsitikino, kad nereglamentuota įstatymo įgyvendinamaisiais teisės aktais erdvė iš tiesų suteikia daug peno fantazijai. Daugumos ministerijų tinklalapiuose vyrauja tvarka - įprastas Vytis raudoname lauke. Užsienio reikalų ministerijos manymu, skydas ar laukas Vyčiui nereikalingas, tad jis palaidas šuoliuoja po interneto erdves. Žemės ūkio ministerija įleido Vytį "pasiganyti" į javų lauką. Tokia jau specifika.
Vyriausybei pavaldžiose institucijose - Statistikos departamente, Lietuvių grįžimo į Tėvynę informacijos centre, Valstybės turto fonde - herbo nerasite. O Valstybinės lošimų priežiūros komisijoje vienintelis "valstybingumo" atributas - keturi įvairių kortų rūšių tūzai. Lietuvos bankas, pagal įstatymą galintis (gal ir turintis, bet neprivalantis) naudoti herbą, savo interneto svetainėje jam vietos nerado. Kaip ir Lietuvos mokslo, Etninės kultūros globos tarybos ar Lietuvių kalbos komisija.
Didysis herbas - nelegalus
"Nieko negaliu padėti", - klausiamas apie herbo naudojimą internetinėje erdvėje sakė Heraldikos komisijos pirmininkas Edmundas Rimša ir patvirtino ankstesnio pašnekovo žodžius, kad šalies heraldikos korifėjai "su kompiuteriais nedraugauja". Tačiau E.Rimša visiškai nepagrįsta vadino kritiką apie per daug laisvą Vyčio interpretaciją. Pasak žinomiausio šalies heraldikos specialisto, įvairios institucijos, norėdamos išsiskirti, gali šalia oficialaus Vyčio naudoti skydus, minėtus javus ar kartušus (lipdyta ar grafinė puošmena). Panaši praktika paplitusi įvairiose valstybėse. Minėtas puošmenas dažnai naudoja įvairios specialiosios tarnybos, ne išimtis čia ir lietuviai. Pasak E.Rimšos, svarbu, kad nebūtų keičiamas Vyčio skydas ar laukas. Jo teigimu, nereikėtų, kad situacija taptų panaši į sovietmečio, kai viskas buvo labai griežtai reglamentuojama. "Man neatrodo visiškai normalu, kai seniūnijos ant savo popierių būtinai kabina Vytį, o juk galėtų vietinės reikšmės dokumentai būti su savais herbais", - sakė E.Rimša.
Pasiteiravus, kokia šiuo metu vadinamojo Didžiojo valstybės herbo, kuris puošia Seimo interneto tinklalapį ir pirmųjų rūmų fojė, padėtis, E.Rimša teigė, kad jis iki šiol nepatvirtintas. "Tai, kad jis naudojamas oficialiai, yra neteisėta ir nelegalu, - susijaudinęs kalbėjo Heraldikos komisijos pirmininkas. - Ką galima padaryti? O ką galima padaryti su tokiu Seimu, kuriame visos mano iniciatyvos baigiasi pajuokomis ir niekinimu?" Pasak E.Rimšos, jis jau nuo 1992-1993 metų kelis kartus yra ėjęs su siūlymais į Seimą dėl Didžiojo valstybės herbo, tačiau kas kartą perniek. Dabar naudojamas nelegalus Seimo simbolis yra tik vienas iš daugelio siūlytų projektų, kuriuos dar esą reikėtų gerokai apsvarstyti, o tik tada pasirinkti tinkamiausią.
Žino, bet nieko nedaro
Taip būtų galima apibendrinti Seimo vadovybės poziciją dėl nelegaliai naudojamo herbo. Seimo pirmininko sekretoriato vadovas Arūnas Dulkys pripažino, kad "niekas šio herbo ir netraktuoja kaip legalaus". Dailininkas A.Každailis jį sukūrė Seimo užsakymu, tad jis ir puošia Seimo interneto svetainę. Puošia ir kai kurių Seimo narių vizitines korteles. Pasak A.Dulkio, V.Muntianą Seimo kancleris Gintautas Vilkelis yra informavęs apie šį reikalą. "Mes suprantame problemą, tačiau nematome nieko baisaus. Tai puošmena, autorinis meno kūrinys, kuris tiesiog nebuvo oficialiai patvirtintas", - tvirtino A.Dulkys.
Vis dėlto, teisybės dėlei, šis tas daroma. Vyriausybės kanceliarija prieš kelis mėnesius vienai dizaino studijai, kuri buvo atrinkta konkurso būdu, užsakė parengti reglamentus, kurie reguliuotų tikslias valstybės simbolių spalvines gamas. Naujos programos bus pritaikytos dviem populiariausioms dizaino kompiuterių sistemoms "Windows" ir "Apple". Tad gal po truputį atsiras didesnė tvarka ir valstybės simbolis Vytis turės ne tik istorinį ideologinį turinį, bet ir nusistovėjusius išraiškos kanonus.
Rimantas Varnauskas
