Valdovų rūmų statyboms ketinama ieškoti papildomų 18-20 mln. litų. Jei ši suma bus skirta, iš viso statybų darbams, truksiantiems iki liepos mėnesio, atiteks 62-64 mln. litų, nors rūmų muziejaus direktorius Vydas Dolinskas praėjusių metų pabaigoje yra sakęs, jog tam reikia perpus mažiau lėšų - 32 mln. litų.
Pirmadienį Prezidentūroje vykusio pasitarimo metu, kuriame dalyvavo prezidentas Valdas Adamkus, rūmų globėjas buvęs prezidentas Algirdas Brazauskas, Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas, premjeras Andrius Kubilius, finansų ministras Algirdas Šemeta ir kultūros ministras Remigijus Vilkaitis, nutarta, kad Vyriausybė ir Seimas turi apsvarstyti galimybės rasti lėšų, reikalingų, kad rūmai duris atvertų vasaros viduryje.
Šių metų biudžete Valdovų rūmams numatyta skirti per 44 mln. litų, tačiau, kaip sakė prezidento atstovė spaudai Rita Grumadaitė, šių pinigų gali nepakakti, kad iki numatomo rūmų atidarymo 2009 metų liepos 6-ąją nebus spėta įrengti patalpų aukštiems svečiams priimti.
„Prezidentas ragino atsakyti į klausimą, ar šiomis sunkmečio sąlygomis galime rasti lėšų ir surengti išskirtinę tūkstantmečio šventę - priimti aukštus svečius, atidaryti rūmus visuomenei, ar atvirai pripažinsime, kad papildomų pinigų nebus, ir koreguoti, parengti daug kuklesnį ir taupesnį iškilmių scenarijų“, - teigė R.Grumadaitė.
Premjeras Andrius Kubilius savo ruožtu neatmetė galimybės, kad ir skylėtame valstybės biudžete įmanoma rasti 18-20 mln. litų. Tačiau, pasak jo, tam reikia visuomenės ir politinio sutarimo.
„Artimiausiu metu pateiksime siūlymus Seimui, kaip sumažinti valstybės biudžetui išlaidas maždaug 2 mlrd. 700 mln. - 3 mlrd. litų. Biudžetas bus 16-17 mlrd. litų, tai tarp jų galima rasti 18 mln litų. Tik klausimas, ar bus tie 18 mln. rasti platesniu konsensusu, ar sukels didelius ginčus ir tarpusavio pyktį“, - teigė premjeras.
Valdovų rūmų atkūrimo ir paskirties komisijai vadovaujantis kadenciją baigęs prezidentas Algirdas Brazauskas teigė, kad Valdovų rūmų statyboms finansuoti pinigų galima rasti ne biudžete, o skirti iš rezervinių privatizavimo lėšų.
„Tam tikra dalis iš privatizavimo eina į investicinių arba atskirų projektų finansavimą. Tokių lėšų Vyriausybėje yra ir visiškai neliečia biudžeto. () Visuomenei tai nebūtų taip skausminga todėl, kad tai nėra biudžetinės lėšos, kurios galėtų būti naudojamos, pavyzdžiui, atlyginimų padidinimui“, - kalbėjo A.Brazauskas.
Pasak A.Brazausko, neskyrus papildomai 20 mln. litų, būtų atidarytas tik rūmų kiemas, o salės, skirtos aukštiems svečiams, nebūtų įrengtos. A.Brazauskas kategoriškai atmetė prezidento siūlomą „kuklesnį scenarijų“ - anot socialdemokratų garbės pirmininko, skyrus mažiau nei 18-20 mln. papildomų lėšų, būtų atidaryti ne rūmai, o „daržinė“.
Tiesa, liepos 6-ąją ketinama atverti tik pietinį rūmų korpusą ir dalį rūsių, kur esą bus matyti archeologų atkasti istoriniai pamatai.
A.Brazausko tvirtinimu, privačiame fonde yra apie 3 mln. litų - gyventojai esą nėra nusiteikę entuziastingai aukoti Valdovų rūmams. Tuo metu dvigubai daugiau - apie 6 mln. litų jau yra įsiskolinta statybininkams.
„Iš savo privačių lėšų galiu duoti (rūmų statybai - BNS) 2 tūkst. litų“, - šmaikštavo A.Brazauskas.
Valdovų rūmus planuojama baigti 2009 metų liepą. Jų atidarymas skelbiamas vienu pagrindinių Lietuvos vardo tūkstantmečio minėjimo akcentu.
Valdovų rūmų atkūrimas yra vienas didžiausių kultūros srities investicinis projektas nepriklausomos Lietuvos istorijoje - jiems pastatyti, eksponatams įgyti ir administruoti jau išleista 176 mln. litų.
2009 metų biudžete konservatoriaus A.Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė rūmų atstatymui numatė 44 mln. litų, kas yra beveik 12 mln. daugiau nei socialdemokrato Gedimino Kirkilo vadovautos Vyriausybės anksčiau parengtame biudžeto projekte (šiame - 32,6 mln. litų).
Tuo metu rūmų muziejaus direktorius Vydas Dolinskas praėjusių metų pabaigoje yra sakęs, jog rūmų statyboms baigti reikėjo 32 mln. litų.
Prieš 200 metų nugriauti Vilniaus žemutinės pilies Valdovų rūmai yra atkuriami virš 1987-2001 metais atkastų rūmų liekanų. Tai Vilniaus pilių komplekso sudėtinė dalis - kunigaikščių rūmai, stovėję tarp Katedros ir Pilies kalno. Rūmai susideda iš keturių korpusų su uždaru kiemu.
Apie tai – LNK žinių videoreportaže.
