Jau po poros dienų, liepos 6-ąją iškilmingiems Mindaugo karūnavimo – Valstybės dienos– renginiams duris atvers Valdovų rūmai.
,,Sugrįžta objektas, kuris mena Lietuvos valdovų tradicijas“, – sakė Valdovų rūmų muziejaus direktoriaus pavaduotoja kultūrinei veiklai Jolanta Karpavičienė, ketvirtadienį rūmų atidarymo proga surengtoje spaudos konferencijoje. Pasak jos, šis muziejus nebus sakralinė vieta, kurioje tvyro ramybė. Jau iki šiol surengtos kelios dešimtys parodų, daugybė kitų renginių.
Šeštadienį vyks net du du renginiai – pačių Valdovų rūmų atidarymo iškilmės didžiajame kieme. Jose dalyvaus užsienio šalių diplomatai, rūmų atstatymo rėmėjai, kiti garbūs svečiai. Šiose iškilmėse bus parodyta teatralizuota programa, kuri primins, kaip buvo pradėti archeologiniai tyrinėjimai, kaip atsivėrė kultūrų paveldas, slūgsojęs net 8 metrų gylyje, ir kaip viskas išaugo iki muziejaus, jau poryt atverčiančio duris praeičiai ir dabarčiai.
Kitas šeštadienio renginys skirtas operinės kultūros Lietuvoje raidai priminti ,,Opera atsiveria valdovų rūmuose“. Nacionalinio operos ir baleto teatro generalinio direktoriaus Gintauto Kėvišo teigimu, šiame koncerte skambės geriausi operos lobyno kūriniai. Koncerto režisierius Gytis padegimas, muzikinis projekto vadovas dirigentas Robertas Šervenikas.
Švedai specialiai atvėrė neeksploatuojamą smiltainio karjerą
Rūmai, kurie buvo nugriauti XVIII–XIX amžių sandūroje. Pasak Valdovų rūmų muziejaus vadovo Vydo Dolinsko, iki pat XX amžiaus antrosios pusės egzistavo kultūrininkų, mokslininkų sąmonėje: nuo S. Smuglevičiaus iki G. Landsberio-Žemkalnio.
,,Rūmai egzistavo vaizduose. Kartais ne visai teisingai sujungti su katedra, bet jie egzistavo ir buvo svarbūs Lietuvos visuomenei. Jie buvo piešiami, jie buvo rodomi, kaip Lietuvos valstybės ir Vilniaus – sostinės simbolis“, - sakė jis.
Pasak muziejaus vadovo, viskas, kas buvo įmanoma, buvo atkuriama pagal išlikusią ikonografiją. Padėjo ir kita išlikusi informacija, nes net iš sąskaitų galima spręsti, kokios vinys buvo perkamos, sakė V. Dolinskas. Taip pat buvo remiamasi Italijos, Lenkijos, kitų šalių analogijomis, bet svarbiausi rūmų atkūrimui – archeologiniai radiniai, kurių, sakė jis, yra tikrai daug.
Pavyzdžiui, krosnys atkurtos pagal rastus koklius, atkurtų pagal radinius grindų autentiška net medžiaga – panaudota iš tų pačių kasyklų, iš kurių buvo vežama XVI–XVII amžiuje, net iš tų, kurios jau uždarytos, tačiau atkuriant muziejų pavyko susitarti, kad jos būtų trumpam atidarytos, pasakoja Lietuvos dailės muziejaus direktorius Rimantas Budrys.
Tai, kas padaryta, padaryta remiantis autentiškais radiniais. Ištisi nesudaužyti grindų fragmentai. Pagal smiltainio sudėtį buvo surasta, kuriame karjere buvo kasama. Švedai mums atkasė tą patį karjerą. Grįžo tas pats smiltainis, kuris laivais buvo vežamas į Rygą, plukdomas Dauguva iki Daugpilio ir medinėmis ašimis girgždinamas į Vilnių“, - pasakojo R. Budrys.
,,Mes neteigiame, kad taip buvo, mes teigiame, kad taip galėjo būti“, – akcentavo valdovų rūmų direktorius V. Dolinskas, kalbėdamas apie daugelį pagal pavyzdžius atkurtų eksponatų ir interjerų. Jis pabrėžė, kad viskas surinkta per daugelį metų, o pačios ekspozicijos maždaug 4 tūkst. kvadratinių metrų plote įrengtos per mėnesį. Tačiau ,,jeigu ne devyneri metai prakaito, to mėnesio ir nebūtų. Tai ilgas, kantrus, nuoseklus kopimas į Monblaną“, – paprieštaravo jam R. Budrys. ,,Yra naujas, ryškus nacionalinis muziejus. (...) ,,Anksčiau visos ekskursijos prasidėdavo prie Katedros varpinės, o dabar mes turėsime pagrindinę Lietuvos reprezentacinę vietą“, – sakė jis ir pabrėžė, kad tai yra tikri ,,vartai į Lietuvos istoriją“.
B korpusas – po trejų metų
,,Patys rūmai yra jam paminklas“, – paklaustas, kaip ketinama įamžinti Valdovų rūmų atstatymą visomis jėgomis rėmusį Prezidentą Algirdą Brazauską, atsakė V. Dolinskas. Pasak Valdovų rūmų muziejaus vadovo, kad ir kas būtų kalbėta apie šių rūmų atstatymą, apklausos rodo, kad net 80 proc. Lietuvos gyventojų jie yra valstybės, šalies istorijos, Lietuvos didžiosios kunigaikštystės simbolis. Tiesa, kol kas lankytojams atveriamas tik rūmų A korpusas. B korpusą tikimasi baigti maždaug per trejus metus. Skaičiuojama, kad statybos darbams ir ekspozicijoms gali prireikti dar apie 75 mln. litų.
