Valdininkų mokymams skiriamos šešiaženklės sumos, o kokia nauda – niekas netiria. Lietuvos laisvosios rinko instituto ekspertai prabyla, jog mokymams skirtos lėšos ne visada leidžiamos efektyviai. O štai Šiaulių universitetas vėl sublizgėjo originalumu.
Mokymai – ir apie laiko vadybą
Praėjusiais metais Šiaulių miesto savivaldybė mokymams išleido daugiau kaip 120 tūkstančių litų. Savivaldybės darbuotojai už valdiškus pinigus mokėsi užsienio kalbų, aiškinosi, kaip kuriamas įvaizdis ir pan. Mokymuose iš viso dalyvavo 228 Savivaldybės valdininkai.
Nors Šiaulių rajono savivaldybėje dirba mažiau darbuotojų nei miesto savivaldybėje, rajono valdininkų mokymai praėjusiais metais brangiau atsiėjo beveik 300 tūkstančių litų.
Praėjusiais metais rengtuose mokymuose dalyvavo 204 tarnautojai. Rajono valdininkai mokėsi laiko vadybos, valdyti konfliktines situacijas, planuoti strateginę įstaigos veiklą ir kitų dalykų. Aštuoni tarnautojai buvo išvykę trijų dienų stažuotei į Vokietijos institucijas mokytis „vieno langelio“ principo.
Nors konkursų į valdininko vietą nuostatose beveik visada reikalaujama kompiuterinio raštingumo žinių, praėjusiais metais Šiaulių rajono savivaldybės administracija įžvelgė poreikį penkiems darbuotojams nupirkti darbo kompiuteriu kursus.
Efektyvumas – netikrinamas
„ Mokymų efektyvumui nustatyti netaikoma jokia metodika, todėl kiek buvo naudingi mokymai, galima nustatyti tik vertinant metų pabaigoje valstybės tarnautojų veiklą. Tą daro tiesioginis tarnautojo vadovas“, – teigė Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Juridinio skyriaus vedėja Jurgita Mickūnaitė. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Personalo skyriaus vedėja Edita Čičelienė neatsakė, kaip tikrinamas mokymų efektyvumas.
Privačiose įmonėse mokymus baigę darbuotojai negali greitai išeiti į kitą darbovietę – darbo sutartyje gali būti numatyti atvejai, kai darbuotojas iš savo kišenės turės padengti įmonės turėtas jo mokymo išlaidas. Kaip yra savivaldybėse?
„Vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 46 straipsniu, jei mokymas trunka ilgiau kaip 3 mėnesius ir finansuojamas iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, su valstybės tarnautoju turi būti sudaroma sutartis dėl mokymui skirtų lėšų grąžinimo.
Šioje sutartyje turi būti numatyta, kad lėšas valstybės tarnautojas grąžina, jeigu jis:
1) savo noru atsistatydina iš valstybės tarnautojo pareigų anksčiau negu po vienerių metų nuo mokymo pabaigos; 2) dėl tarnybinės nuobaudos atleidžiamas iš pareigų“, – atrašė rajono savivaldybės atstovai.
Mokėsi kavinėje
Šiaulių universitetas (ŠU) praėjusiais metais taip pat organizavo mokymus. Už daugiau kaip 42 tūkstančius litų ŠU Tarybos nariai lankė specialiųjų kompetencijų mokymus atokioje Šiaulių rajono kavinėje – universiteto persitvarkymo į viešąją įstaigą problemoms spręsti. Mokymų dalyviams paskaitas skaitė lektoriai iš užsienio. Jų kelione rūpinosi Šiaulių universitetas.
Mokymuose dalyvavęs ŠU Tarybos pirmininkas Juvitas Giniotis stebėjosi kai kuriais sprendimais dėl vykusių mokymų. „Aš labai nustebau, kodėl universitetas to nedaro pas save ar universiteto gimnazijoje. Mano galva, nėra labai rentabilu daryti tokius kursus už miesto. Man buvo smalsu ir įdomu, kodėl buvo priimtas toks sprendimas, bet man pradėjus domėtis, paaiškėjo, jog projektas jau parašytas“, – pasakojo J. Giniotis.
Projekto vadovas bei dalyvis ŠU Infrastruktūros prorektorius prof. dr. Donatas Jurgaitis nesutiko, jog mokymus būtų buvę galima rengti ŠU patalpose ir taip sutaupyti pinigų.
„Mokymus vykdyti universiteto patalpose yra tikrai nenaudinga, kadangi bet kuriuo momentu bet kurį tarybos narį, ypatingai iš universiteto bet kas, bet kur gali iškviesti. O ten žmonės yra išvežami dienai ir neišsilaksto. Atsijungia žmonės tai dienai, palieka darbus. Kai mokymai vietoje – patys trukdosi, eina...“, – idėja mokytis kavinėje džiaugėsi D. Jurgaitis.
Kiek kainavo lektorių kelionės iš užsienio bei jų apgyvendinimas, D. Jurgaitis negalėjo atsakyti.
„Aš gi ne archyvas“, – atkirto prorektorius.
ES lėšos ne visada naudojamos efektyviai
Lietuvos laisvosios rinko instituto (LLRI ) ekspertas Emilis Ruželė pripažįsta, jog Savivaldybės tarnautojų mokymai yra problematiški.
„Vertinimo efektyvumo problema tik iliustruoja, tai, jog Europos Sąjungos lėšos didžiąja dalimi leidžiamos neefektyviai“ – teigia E. Ružele. Jis pastebi, jog savivaldybėse dažnai siekiama kuo daugiau organizuoti mokymų ir per retai žiūrima į jų kokybę.
E. Ruželė abejoja, jog po mokymų vykdomos atestacijos galėtų visiškai išspręsti problemą. „Jis gali būti tik formalus, neparodantis to mokymų efektyvumo“, – teigia LLRI ekspertas.
Asta VOLKOVAITĖ
