Mokesčių mokėtojai tebemoka už valdininkų klaidas. Kasmet teismuose iš Šiaulių miesto savivaldybės priteisiamos nemenkos pinigų sumos. Po tokių teismų sprendimų ne tik nebandoma išieškoti žalos iš neatsakingai dirbusių valdininkų, bet ir apskritai kaltų neieškoma.
Išlaidas nurašė nuostoliams?
Prieš keletą mėnesių Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje dėl Menų inkubatoriaus pripažino, kad viešųjų pirkimo komisija pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo normas, o dėl techninio projekto parengimo ir statinio projekto vykdymo tarp Šiaulių miesto savivaldybės administracijos ir tiekėjos – bendrovės „Vakarinis fasadas“ – sudaryta sutartis pripažinta niekine ir negaliojančia. Savivaldybė patyrė bylinėjimosi išlaidų, bet jos iš atsakingų valdininkų nebuvo išieškotos.
Savivaldybės atstovai teisinasi, kad tarnybinis patikrinimas neatliktas, nes teismo sprendimas neužkirto kelio toliau įgyvendinti projektą.
Šiaulių miesto savivaldybei neseniai susimokėti teko ir po dar vieno teismo sprendimo, kai susikaupus delspinigiams už laiku neatsiskaitytas paslaugas į teismą kreipėsi bendrovė „Specializuotas transportas“. Šiaulių apygardos teismas nusprendė, kad bendrovė pagrįstai Savivaldybės prašo beveik 30 tūkst. Lt delspinigių. Be to, iš Savivaldybės priteistos ir bendrovės „Specializuotas transportas“ patirtos bylinėjimosi išlaidos.
Bendrovės direktoriaus Rolando Stanio teigimu, po šio Šiaulių apygardos teismo sprendimo su Savivaldybe buvo pasirašyta sutartis, Savivaldybė ją įvykdė. Deja, naujos Savivaldybės skolos vėl kaupiasi. „Šiuo metu Savivaldybė mums skolinga apie 600 tūkst. Lt“, – minėjo R. Stanys.
Šiaulių apygardos teismo kritiškai įvertintas Savivaldybės argumentas, kad jos sunki finansinė padėtis atsirado dėl krizės, netapo pretekstu ieškoti atsakingųjų dėl pralaimėtos bylos. Dėl to, kad Savivaldybė delsė atsiskaityti su paslaugas teikusia įmone, eilinį kartą niekas nebuvo įpareigotas prisiimti nei finansinės, nei kitokios atsakomybės.
V. Damulevičius, Savivaldybės administracijos direktorius, teigė savo kaltės čia nematantis. Anot jo, stengiamasi tik ūkiškai spręsti senas bėdas.
Sutartis pripažinta niekine, bet kalti neieškoti
Pastaraisiais metais bene daugiausia Savivaldybei kainavo istorija dėl Zoknių oro uosto statinių. Po to, kai prieš kelerius metus Aerouosto gatvėje per nelaimingą atsitikimą žuvo kariškis, Šiaulių miesto savivaldybė suskubo skelbti konkursą teritorijai šioje vietoje sutvarkyti ir statiniams nugriauti. Konkursą laimėjo bendrovė, už statinius pasiūliusi sumokėti 12 tūkst. Lt. Kai viešai pasklido informacija, kad konkurso laimėtoja Aerouosto gatvėje kasa žvyrą, o jos pelnas gali būti skaičiuojamas šimtais tūkstančiais litų, Šiaulių apygardos prokurorai kreipėsi į teismą, prašydami apginti viešąjį ir privatų interesą, prašydami su bendrove „Vaidva“ Savivaldybės sudarytą sutartį pripažinti niekine. Jų abejones konkurso skaidrumu pasėjo tai, kad Savivaldybė prieš konkursą neapskaičiavo realios darbų vertės. Konkurso laimėtoja ir Savivaldybė, apskaičiuodama šalinamų statinių Aerouosto gatvėje vertę, pateikė skirtingus skaičius. Savivaldybė juos įvertino puse milijono litų, bendrovė „Vaidva“ – 1,2 mln.
Lietuvos apeliacinis teismas pasisakė, jog Savivaldybė sudarė sąlygas viešojo pirkimo neskaidrumui, o kartu ir nesąžiningai konkurencijai. Viešųjų pirkimų komisijos sprendimas buvo panaikintas, o sutartis pripažinta negaliojančia. Iš Šiaulių miesto savivaldybės priteista beveik 30 tūkst. Lt žyminio mokesčio.
„Neteisėtais veiksmais neužtikrintas ir racionalus Savivaldybės lėšų panaudojimas“, – teigiama teismo sprendime.
Po teismo sprendimo V. Damulevičius atlikti tarnybinį patikrinimą viešąjį pirkimą rengusių valdininkų atžvilgiu nesvarstė.
„Teismo sprendime neįvardyta, jog dėl kieno nors kaltės padaryta žala. Teismas nustatė procedūrinių pirkimo pažeidimų ir, siekdamas apginti viešąjį interesą, įpareigojo Savivaldybę atnaujinti viešojo pirkimo procedūras. Kadangi Savivaldybės biudžete tokiems darbams lėšos nebuvo numatytos, be to, tikslas užtaisyti pavojingai žiojėjusias duobes buvo pasiektas, viešojo pirkimo procedūros atnaujintos nebuvo, tarnybinis patikrinimas nebuvo vykdytas“, – teismo sprendimą interpretavo V. Damulevičius.
Aerouosto gatvėje darbus pirkusios Viešųjų pirkimo komisijos pirmininku tuo metu buvo Investicijų ir miesto plėtros skyriaus projekto vadovo pareigas ėjęs Gintautas Mikučiauskas. Gana greitai jis pats pasiprašė jį atleisti iš pareigų. Dabar jis dirba savivaldybės valdomoje bendrovėje „Busturas“.
Merui viskas gerai
Dėl to, kad neveikia Valstybės tarnybos įstatyme numatyta valstybės tarnautojų finansinė atsakomybė, savivaldybės kontrolierius Arvydas Ušeckas pirštu rodo į Šiaulių miesto tarybą.
„Tai ji tvirtina Savivaldybės administracijos direktoriaus veiklos ataskaitas. Jeigu būtų pastebėta, jog kažkas nėra padaryta, tos ataskaitos nebūtų tvirtinamos“, – tvirtino A. Ušeckas.
Miesto meras Justinas Sartauskas nemato nieko blogo, kad valstybės tarnautojai už savo klaidas iš savo kišenės neatsako.
„Tai yra normalus dalykas. Vieni laimi (teismus – aut. past.), kiti pralaimi. Manau, kad mūsų statistika – nebloga. Klausimo, kodėl mokesčių mokėtojai sumoka už valstybės tarnautojų klaidas, apskritai net nederėtų kelti. Nereikėtų ieškoti kaltų, nes įstatymai nėra tobuli“, – teigė miesto meras.
Savivaldybė išlaidauja ir teisinėms paslaugoms. Nepaisant to, kad joje yra Teisės skyrius, kuriame dirba šeši žmonės, o viena jų funkcijų – atstovauti Savivaldybės ar Savivaldybės administracijos interesus, susijusius su teisinių klausimų sprendimu, Savivaldybė dažnai samdo teisininkus.
„Yra išskirtinių bylų, kuriose reikia nešališkesnių žinių, todėl tos teisinės paslaugos ir yra perkamos. To reikėjo ir byloje dėl Menų inkubatoriaus“, – minėjo J. Sartauskas.
Tyrimas turėjo būti, bet nebuvo?
Valstybės tarnybos departamento atstovai su Savivaldybės atstovų nuomone nelinkę sutikti.
„Jeigu įsiteisėjusiame teismo sprendime konstatuota, kad valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, šioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje turi būti pradėtas valstybės tarnautojų, dėl kurių galimos kaltės buvo padaryti įsiteisėjusiame teismo sprendime konstatuoti įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimai, tarnybinio nusižengimo tyrimas. Vadovaudamiesi išdėstytomis nuostatomis manytume, kad Jūsų paminėtos savivaldybės administracijos direktorius turėtų inicijuoti tarnybinio nusižengimo tyrimą dėl atsakingų valstybės tarnautojų, jeigu įsiteisėjusiame teismo sprendime konstatuoti įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimai, kuriuos galimai neteisėtomis kaltomis veikomis padarė savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai“, – teigia Valstybės tarnybos departamento direktorius Osvaldas Šarmavičius.
Anot jo, valstybės tarnautojo padarytą žalą atlyginusi valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga turi regreso teisę reikalauti iš žalą padariusiojo tokio dydžio žalos atlyginimo, kiek ji sumokėjo, bet ne daugiau kaip 9 vidutinių valstybės tarnautojo darbo užmokesčių. Kitokia tvarka taikoma tiems, kurie įstatymus pažeidžia tyčia.
„Jeigu valstybės tarnautojas žalą padarė tyčia, valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga į padariusį žalą valstybės tarnautoją turi tokio dydžio regreso teisę, kiek ji sumokėjo žalos atlyginimo“, – tvirtina O. Šarmavičius.
Valstybės tarnautojų registro duomenimis, 2004, 2010 ir 2011 m. užregistruota po vieną įstaigai padarytos materialinės žalos atvejį. Atlygintinos žalos dydis siekė nuo 15 Lt iki 443 Lt.
Savivaldybei pralaimint bylas kaltųjų neieškoma, o Savivaldybės patirtos išlaidos ir toliau dengiamos iš jos biudžeto.
„Tai yra normalus dalykas. Vieni laimi, kiti pralaimi. Klausimo, kodėl mokesčių mokėtojai sumoka už valstybės tarnautojų klaidas, apskritai net nederėtų kelti. Nereikėtų ieškoti kaltų, nes įstatymai nėra tobuli“, – teigė miesto meras Justinas Sartauskas.
Seimo narys, buvęs kultūros viceministras Naglis Puteikis: “Mano žiniomis, buvau vienintelis valstybės tarnautojas, kuriam dėl pažeisto viešųjų pirkimo įstatymo teko atlyginti žalą. Dabar Viešųjų pirkimų įstatymą pažeidę valstybės tarnautojai nebėra baudžiami. Valstybės tarnybos įstatymo pakete nėra spragų. Trūksta tik vadovų valios. Visa kita yra idealiai. Visų partijų politiniai elitai veikia tylėjimo principu. Tai yra Lietuvos elito sąmokslas.“
