Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Liberalų sąjūdžio seniūnas Eugenijus Gentvilas ir Laisvės frakcijos vadovas Vytautas Mitalas pirmadienį išsiuntė raštišką kreipimąsi į S. Skvernelį.
Jų teigimu, galimas Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininko A. Stončaičio atsisakymas 2019 metais tikrintis poligrafu kelia pagrįstų abejonių dėl jo tinkamumo eiti ne tik komisijos pirmininko pareigas, bet ir apskritai dirbti su slapta informacija, būti šios komisijos sudėtyje.
Kreipimosi autoriai apgailestavo, kad A. Stončaitis atsisakė nusišalinti nuo Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininko pareigų, kol būtų išaiškintos visos abejonės.
„Ši laikysena gali daryti reputacinę žalą ne tik visai komisijai ir jos veiklai, bet ir visam Seimui“, – teigiama rašte.
S. Skvernelio prašoma atsakyti, ar jam buvo žinoma, kad 2019 metais A. Stončaičiui einant Vyriausybės kanclerio pareigas siūlyta pasitikrinti poligrafu, nes kilo klausimų dėl jo patikimumo, ar atsakingos institucijos jį informavo apie aplinkybes, kad tuometiniam kancleriui negali būti išduotas leidimas dirbti su slapta informacija, kodėl toks leidimas buvo išduotas.
„Kokie A. Stončaičio ryšiai galėjo lemti, kad tuometinio Vyriausybės kanclerio veikla ir patikimumas galėjo sukelti atsakingoms institucijoms abejonių, dėl kurių jos buvo sustabdžiusios asmens patikros procedūrą, galimai A. Stončaičiui atsisakius tirtis poligrafu?“ – teiraujasi valdančiųjų frakcijų seniūnai.
Jie taip pat prašo įvertinti A. Stončaičio tinkamumą vadovauti Seimo Antikorupcijos komisijai ir kelia klausimą, ar nereikėtų pradėti tyrimą dėl Seimo nario priesaikos sulaužymo, jei pasitvirtintų informacija, kad politikas melavo, teigdamas, jog jam nesiūlyta tikrintis poligrafu.
Konservatorių frakcijos seniūnės R. Morkūnaitės-Mikulėnienės teigimu, kreiptis į S. Skvernelį nutarta dėl reputacinės žalos, kurią daro A. Stončaičio vadovavimas Seimo komisijai.
„Apgailestaujame, kad Antikorupcijos komisijos pirmininkas nelinkęs vadovautis aukštais politinės kultūros standartais ir nesutiko pats nusišalinti nuo pirmininkavimo komisijai, kol bus išsiaiškintos visos aplinkybės. Tokia laikysena gali daryti reputacinę žalą ne tik visai komisijai ir jos veiklai, bet ir visam Seimui“, – teigė ji.
Susisiekti su S. Skverneliu BNS kol kas nepavyko.
Valdančiųjų atstovai praėjusį trečiadienį pateikė siūlymą A. Stončaičiui nusišalinti nuo Antikorupcijos pirmininko pareigų, kol nebus atsakyta į klausimus dėl galimų jo ryšių su teisėsaugai žinomais asmenimis. Opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ deleguotas atstovas trauktis atsisakė.
Naujienų portalas „15min“ praėjusią savaitę pranešė, kad A. Stončaitis, prieš kelerius metus būdamas Vyriausybės kancleriu, gavo leidimą dirbti su slapta informacija, nors atsisakė tikrintis poligrafu. Pasak portalo, kelios tarnybos turėjo informacijos, kuri galėjo kelti abejonių dėl A. Stončaičio patikimumo, bet ji įslaptinta.
Portalas skelbė, kad dalis informacijos apie A. Stončaitį susijusi su kriminalinės žvalgybos duomenimis, gautais tiriant buvusio Kauno policijos vadovo Dariaus Žukausko ir Palangos gelbėtojų vado Jono Pirožniko įtariamas sąsajas su buvusiais kriminalinio pasaulio veikėjais.
Poligrafo naudojimo įstatymas numato, kad jeigu asmens tyrimo poligrafu išvada yra neigiama, taip pat asmeniui atsisakius tirtis poligrafu, atsižvelgiant į visą turimą informaciją apie tiriamą asmenį ir jo aplinką, šiam asmeniui gali būti neišduodamas ar panaikinamas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Tuo metu Valstybės tarnybos paslapčių įstatyme nurodoma, kad asmeniui, atsisakius tikrintis poligrafu, leidimas dirbti neišduodamas.
