Kovo 23 d. partijos „Tvarka ir teisingumas“ deleguotam vidaus reikalų ministras S. Skverneliui pranešus, jog Seimo rinkimuose dalyvaus su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), „tvarkiečiai“ ėmė ieškoti jam pamainos. R. Pakso desperatiškos pastangos surasti, kuo pakeisti S. Skvernelį tęsiasi iki šiol.
Kodėl užsitęsė Vidaus reikalų ministerijos (VRM) vadovo paieškos? Kas labiausiai gali nukentėti šioje situacijoje ir kam ši istorija gali tapti naudinga?
VRM – ne eilinė ministerija
Portalo tv3.lt kalbintas Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docentas, politologas Bernaras Ivanovas akcentavo, kad šiuo metu tinkamo VRM vadovo paieškas komplikuoja įvairių aplinkybių visuma.
„Žvelgiant bendrai į situaciją vidaus reikalų sistemoje, aišku, kad sunku rasti žmogų, gebantį pakeisti S. Skvernelį, nes jis turi reputaciją, patirtį, autoritetą bendroje vidaus reikalų sistemoje ir tai yra dalykai, kurių nenuneigsi.
Rinkimai uždeda savo antspaudą, kadangi dabartinei koalicijai [...] surasti rimtą, atsakingą ir turintį ambicijų žmogų keliems mėnesiams vargu, ar pavyktų, nes sunkiai įsivaizduoju, kas galėtų tapti tokiu vietos prievaizdu“, – kalbėjo B. Ivanovas.
ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto lektorius, politologas Vincentas Vobolevičius atkreipė dėmesį į tai, nesėkmingi „tvarkiečių“ bandymai surasti tinkamą kandidatą į vidaus reikalų ministrus įrodo tai, kad politinės partijos deklaruoja turinčios „ilgus atsarginių suolelius“, tačiau, kai juos prireikia pademonstruoti, situacija pasikeičia. Be to, pasak V. Vobolevičiaus, būtina prisiminti, kad VRM vadovo postas yra ypatingas.
„Vis dėlto, vidaus reikalų ministras yra vidaus reikalų ministras ir reikia labai partijoms atidžiai žiūrėti, kas jis toks bus, kad artėjant rinkimams, nepaaiškėtų kažkokių nemalonių faktų, kuriuos ministro pareigūnai galėtų paviešinti. Tas žmogus politiškai yra reikšmingas. Dėl to, manau, neskiriamas kažkoks kitas ministras, nes galbūt nelabai pasitikima pateiktais“, – aiškino V. Vobolevičius.
Dėl „tvarkiečių“ nuomonės išsiskyrė
VDU profesoriaus, politologo Mindaugo Jurkyno vertinimu, karštligiškai po kandidato į VRM vadovus Povilo Gylio atmetimo naujo ministro ieškantys „tvarkiečiai“ šiuo metu yra užspeisti į kampą.
„Įsivaizduokite, jiems įkišo S. Skvernelį kaip ministrą, tada tas įkištas ministras pasako, kad jis eina į rinkimus su valstiečiais – spjūvis į veidą, tada „Tvarka ir teisingumas“ sako, kad tai yra ne jų žmogus, norime kito, pradedame desperatiškai ieškoti ir nesugebame kažko surasti. Ar jie yra panašūs į laimėtojus? Man jie panašūs į desperatiškai, politiškai į kampą spaudžiamus politinius veikėjus“, – portalui tv3.lt aiškino M. Jurkynas.
Tuo metu politologas B. Ivanovas neslėpė manantis kitaip. Pašnekovas akcentavo, kad partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderis R. Paksas, panašu, eilinį kartą pasitelkė „nuskriaustojo“ logiką, kuri esą Lietuvos rinkėjams yra priimtina.
„R. Paksui ši situacija yra naudinga ta prasme, kad jis gali atkreipti dėmesį į savo partiją. Juk iš esmės R. Paksui labai sunku rasti priešrinkiminę įdomesnę strategiją, o skandalai – vienokie ar kitokie – natūraliai suteikia priežastį apie tai kalbėti. Žiniasklaidos priemonės kalba apie R. Paksą būtent S. Skvernelio peripetijų kontekste.
Kandidatai į vidaus reikalų ministrus buvo probleminiai ir buvo akivaizdu, kad jie nepraeis. Galima tik vieną išvadą daryti – partijoje yra žmonės mąstantys, jie tokią situaciją numatė. Tokių kandidatūrų siūlymas – sąmoningai pasirinkta strategija, siekiant tam tikros politinės naudos. Toliau ieškoma galimybių, kaip tą strategiją išlaikyti, kaip tą dėmesį neprarasti.
R. Paksas tarsi pabrėžia, kad yra grupės, kurios viską kontroliuoja, o vidaus reikalų sritis yra ypatinga, kur kovojama su korupcija, o „aš va siūlau labai sąžiningus, gerus žmones, kaip P. Gylį, o sistema nepriima, kuri yra korumpuota“. Toks žaidimas, neaišku, ar pasiteisins, bet Lietuvoje dažniau pasiteisina negu, pavyzdžiui, Vakarų Europoje, nes mūsų rinkėjas mąsto labai stereotipiškai“, – dėstė B. Ivanovas.
Vyriausybė ėmė „grybauti“
Politologas V. Vobolevičius įsitikinęs, jog didžiausias šešėlis VRM paieškų spektaklyje krenta ant pačių valdančiųjų, o labiausiai – ant premjero Algirdo Butkevičiau.
„Man atrodo, kad ši situacija meta šešėlį premjerui ir socialdemokratų partijai, kaip turėjimą blogų partnerių, kurie neturi tinkamų žmonių, keistų kandidatų į ministrus siūlymas, jų atmetimas – atrodo ministrų kabinetas užsiima nerimtais darbais, neprasminga veikla ir visa tai krenta ant socialdemokratų ir jų lyderio A. Butkevičiaus.
Jie nesugeba išspręsti problemos, užsiiminėja niekais, o „tvarkiečiai“ siūlo P. Gylį, jį atmetinėja, kai galima valstybės problemas spręsti. Žmonėms susidaro vaizdas, kad ne tik „Tvarka ir teisingumas“, o ir visas ministrų kabinetas „grybauja“, – dėstė ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto lektorius.
Jam pritarė ir politologas M. Jurkynas, kuris pažymėjo, jog nesugebėjimas iš ministro pareigų atleisti S. Skvernelį tik rodo Vyriausybės ir ministro pirmininko silpnumą.
„Faktas, kad S. Skvernelis nėra atleistas, rodo ir Vyriausybės tam tikrą silpnumą, ir premjero silpnumą, jog jis, konstituciškai būdamas stipriausia politine figūra, negali atleisti ir turėti laikinai ministro pareigas einančio politiko. Paprasčiausias sprendimas – atleidžiamas ponas S. Skvernelis, į jo vietą paskiriamas koks nors vidaus reikalų viceministras, priklausantis „Tvarkos ir teisingumo“ partija, štai ir viskas. Jeigu taip neįvyksta, tada kyla klausimas, kodėl premjeras negali to padaryti, kodėl premjeras negali susitvarkyti savo kieme, savo Vyriausybėje. Jeigu jis negali, tai ar jis nėra politiškai per silpnas?
Manau, kad S. Skvernelio atvejis yra skirtas silpninti premjerą, premjero politinę poziciją, parodyti, kad jis yra politiškai ne toks stiprus net susitvarkyti savo koalicijoje“, – sakė M. Jurkynas.
Ir vėl išloš Skvernelis?
Nuo 2014 m. vidaus reikalų ministru dirbančiam S. Skverneliui tenka jau antrą kartą skelbti apie atsistatydinimą. Pasitraukti iš pareigų jis buvo nusprendęs praėjusiais metais po to, policijos pareigūnams teko sostinėje gaudyti su pareigūnų automatu „Kalašnikov“ pabėgusį vyriškį. Tiesa, tąkart ministras sulaukė tiek pareigūnų, tiek ir premjero A. Butkevičiaus palaikymo, taigi atsistatydinimo pareiškimą atsiėmė, tokiu būdu gerokai padidindamas savo populiarumą.
Politologo B. Ivanono manymu, desperatiškų bandymų surasti naują vidaus reikalų ministrų fone S. Skvernelį, kuris VRM vadovaus, kol nebus surasta tinkama jo pamaina, vėl galima vadinti laimėtoju.
„S. Skvernelis šioje situacijoje yra laimėtojas. Jis laimi ir pirmame epizode, kai jis liko premjero palaikytas, ir laimėtojas yra dabar – „aš elgiuosi kaip politikas, politikuoju ir toliau dirbu, nes manęs nėra, kuo pakeisti“. Jei nėra kuo pakeisti, tai atrodo, kad esi superkompetentingas, superautoritetingas ir jam dar papildomi politiniai taškai skaičiuojami.
Aš manau, kuo ilgiau S. Skvernelis išliks ministro kėdėje, tuo daugiau rinkėjų balsų jis turi šansų surinkti. S. Skvernelis politiniame prasme pasirodo kaip tikrai neblogas šachmatininkas“, – kalbėjo politologas.
V. Vobolevičius neslėpė nepritariantis tokiai nuomonei. Pasak jo, S. Skvernelis, paskelbdamas, jog Seimo rinkimuose dalyvaus su LVŽS, iš esmės jau turėtų įsijausti į kitą vaidmenį.
„Vargu, ar toje pozicijoje (laikino VRM vadovo – tv3.lt) S. Skvernelis padarys didelių, matomų sau, naudingų žygių. Jo populiarumas eina kaip naujo politinio mesijo, į kurį dedama daug vilčių, kaip į Valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovą, galbūt net sąrašo lyderį. Šito iš jo neatimsi, o laikymasis šitoje pozicijoje... Nebent vėl atsirastų kažkoks įvykis, kuriame jis meistriškai pasirodytų, atsistatydintų-neatsistatydintų, tada jis naudos išspaustų, bet tikimybė, kad toks įvykis įvyks būtent toje ministerijoje, būtent dabar nebūtinai yra didelė“, – komentavo politologas.
