Šiauliai sukrėsti kraupios žmogžudystės – apie penktą valandą ryto, eidama į darbą neapšviestu taku pro krūmais apaugusį stadioną, užpulta, apiplėšta, nuogai išrengta ir nužudyta 36 metų Ingrida L.
Nors policija sulaikė įtariamąjį, bet kalbama, kad šis 49 metų neteistas vyras suimtas tik tam, kad policijos niekas nekaltintų neveiklumu. Žmonės seniai šaukia, kad ši dirba lėtai ir prastai, bet ar tik policija? Kol bijodami maniako šiauliečiai vakarais slepiasi namuose, „Akistata“ bando išsiaiškinti, kas kaltas, kad išgamos ir maniakai nebaudžiami vaikšto tarp mūsų.
Dingo naktiniame mieste
Pirma aplinkybė, padėjusi maniakui, yra ta, kad Šiauliai, kaip ir kiti šalies miestai bei kaimai, naktį skendi tamsoje.
Ingrida dirbo stambioje bendrovėje „Šiaulių energija“, miestiečių dažniau vadinama „Šilumos tinklais“. Ingrida, kaip ir jos motina, šioje bendrovėje triūsė valytoja, todėl stengėsi į darbą atvykti kiek įmanoma anksčiau, kad spėtų išplauti kabinetus iki visuotinos darbo pradžios – aštuntos valandos.
Tad vos pirmasis maršrutinis autobusas penktą ryto atburgzdavo į stotelę, pareiginga moteris čia jo jau laukdavo. Tad ketvirtadienį, paskutinį savo gyvenimo rytą, Ingrida iš buto S. Dariaus ir S. Girėno gatvėje į stotelę, kad nepražiopsotų pirmojo autobuso, išskubėjo dar prieš aušrą, prieš penktą valandą, ir dingo.
Sunerimę bendradarbiai paskambino pražuvėlės vyrui. Kai šis pasakė, jog Ingrida, kaip visada, prieš penktą valandą išėjusi, visi suprato – atsitiko baisi nelaimė. Tačiau kokia? 36 metai – dar ne tas amžius, kai eidamas nugriūna dėl ligos priepuolio, todėl visi ėmė spėlioti, gal Ingridą partrenkė automobilis ar sumušė koks nors plėšikas.
Žmonės koneveikė valdžią
Policijos budėtojai į Ingridos sutuoktinio pagalbos prašymą pažvelgė rimtai, atsiuntė patrulius. Vyras kartu su pareigūnais patraukė taku, kuriuo Ingrida eidavo į autobusų stotelę. Paieškos truko neilgai. Eidami taku pro Lieporių gimnazijos stadiono pakraštį, žmonės apžiūrėjo šiemet dar negenėtus gyvatvorės krūmus, kuriuose ir buvo surasta nežudyta moteris. Ji gulėjo kniūbsčia, išrengta nuoga. Drabužiai ir rankinė – dingę. Užpuolikai ar užpuolikas tik nenumovė nuo piršto auksinio sutuoktuvių žiedo. Šalia lavono mėtėsi sudaužytas, sutryptas moters mobilaus ryšio telefonas.
Sumušimai ir apibrozdinimai ant kūno bylojo, kad užpulta moteris buvo sumušta ir nuvilkta į krūmus. Ekspertai jau nustatė, kad Ingrida mirė nuo stiprių smūgių į galvą.
„Tas prakeiktas apsileidimas bei valdžios taupumas“, – nelaimės vietoje nuščiuvę prie degančios žvakutės kuždėjosi šiauliečiai. – Šalia parkas, kuriame žolė – sulig žmogaus ūgiu, nepjauta visą vasarą. Šitie krūmai, iš kurių iššoko kraugerys, irgi šiemet negenėti. Nėra čia ir apšvietimo žibintų. Bet jei ir būtų, mažai naudos. Taupydami valdininkai mieste žibintus įjungia tik prieš pat vidurnaktį ir po valandos dviejų išjungia. Kuo ne rojus slėptis maniakams...“
Riksmas liudytojos nesudomino
Apklausę aplink žmogžudystės vietą gyvenančius žmones, pareigūnai rado vertingą liudytoją. Viena nebejauna moteris papasakojo, kad apie penktą ryto buvo atsikėlusi išgerti vaistų. Tuo metu ji gatvėje išgirdusi moters pagalbos riksmą bei vyrišką grasinantį balsą.
Deja, vertinga liudytoja nieko nematė, nes net nėjo prie lango! Kodėl? Ogi paaiškino, kad mieste tiek rėkaujama ir triukšmaujama, jog niekas nebekreipia dėmesio. Nors buvo priimti įstatymai dėl triukšmavimo, niekas nepasikeitė. Vakarais gatvėse rėkauja girtuokliai, paaugliai. Vidurnaktį kavinių kiemuose švenčiantieji sprogdina fejerverkus, petardas. Po vidurnakčio girtieji triukšmingai traukia namo. O kur dar kaukiančios mašinų signalizacijos, kriokiantys automobilių bei motociklų varikliai, tyčia prakiurdytais duslintuvais ar su kilovatiniais muzikos garsiakalbiais? Taigi įprastas triukšmas irgi žudikui buvo parankus.
Nieko nematau, nieko negirdžiu!
Taip ir neradę liudytojų, pareigūnai ėmė klausinėti apie Ingridą išgąsdinusį vyrą su gobtuvu. Ir susidūrė su dar viena priežastimi, dėl kurios irgi auga nusikalstamumas, – su žmonių abejingumu.
Tarpukariu Lietuvoje pažįstami prasilenkdami sveikinosi, domėjosi, kas kaip gyvena. Šiandien gi gero tono ženklu laikoma nieko nematyti, niekur nesikišti.
Vaikai kieme šiukšlina? Te jų tėvai rūpinasi. Paaugliai po balkonais rūko, keikiasi, butelius daužo? Nesikiškim, dar mus pačius apstos. Girtas kaimynas žmoną muša? Apsimeskim, kad negirdim, dar ir mums patiems klius. Nepažįstami įtartini tipai po langais mindžikuoja, įtartini automobiliai į kiemą atvažiuoja? Kaip gerai, kad mano langas į kitą pusę, te kiti tuo domisi.
„Susvetimėjusiame“ mikrorajone policininkai veltui žmonių klausinėjo apie įtariamąjį su gobtuvu. Šiauliečiai tikino tokio nei matę, nei norėję matyti.
Milicininkai žinojo daugiau...
Tuomet išlindo dar vienas kaltininkas, dėl ko Lietuvoje didelis nusikalstamumas – prastas policijos finansavimas. Sovietmečiu savo mikrorajono gyventojus milicijos apylinkės inspektoriai žinojo kaip nuluptus.
Jie nuolat sukiojosi savo mikrorajone, stebėjo, kas grįžęs iš įkalinimo vietos, kas tyliai pardavinėja naminę degtinę, o kas – vogtus daiktus. Matydavo, kur renkasi vietiniai paaugliai parūkyti ir kuris iš jų naktimis girtų praeivių kailines kepures nuiminėja. Trumpai tariant, galvotas, prityręs „aplinkinis“ savo teritorijoje viską žinojo kone kaip ponas dievas.
Lietuvai atgavus nepriklausomybę, apylinkių inspektorių sumažėjo. Išlikusieji galvos nuo popierių nebepakelia, vos spėdami kurti niekam nereikalingus raštus bei primestas ataskaitas. Tad nieko keista, kad rajono, kur nužudyta Ingrida, nuovados apylinkės inspektorius kriminalistams irgi niekuo padėti negalėjo. Operatyvininkams teko kompiuteriuose knistis, vartyti senus nusikaltėlių nuotraukų albumus.
Laukia finansinė katastrofa
Nužudytosios nebeprikelsi, be to, išgamų buvo ir bus visais laikais. Mums, visuomenei, rūpi, ar mūsų policija sugebės bent ateityje juos geriau gaudyti?
Deja, viltis žlugdo naujausias Policijos departamento pranešimas, kad kitąmet, kai nusikalstamumas dėl katastrofiškai augančios bedarbystės dar labiau išaugs, policijos finansavimas bus nurėžtas net 116 milijonų litų. Taip pat pranešta, kad dėl to kitais metais iš tarnybos policijoje bus atleista net iki 900 pareigūnų.
Biudžetų katastrofiškai nesurenka ir savivaldybės, tad gatvių žibintai degs dar trumpiau, šimtai gatvių iš viso skendės tamsoje. Krūmų genėjimą, žolės pjovimą, ko gero, iš viso galime užmiršti. O kai iš tų krūmų mus kas nors užpuls, net ir pagalbą bus sunku prisišaukti, nes aukščiausi valdininkai, per eilę metų ištaškę milijonus, nesugebėjo įdiegti bendro pagalbos telefono numerio „112“, už ką Lietuva netrukus bus baudžiama milžiniška bauda.
Bet kol kas Šiauliai nuščiuvę: vos gatves apgaubia tamsa – žmonės skuba slėptis savo butuose.
Sigitas Stasaitis
