„Ruošdamasi naujų kainodaros priemonių įvedimui, Sveikatos apsaugos ministerija skaičiavo, kad numatytos priemonės leis sutaupyti 20,5 milijonų eurų Privalomojo sveikatos draudimo lėšų, o dėl paciento priemokos krepšelio – dar 2,5 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų.
Dabar informuojama apie perpus mažesnį, kiek daugiau nei 10 mln. eurų teigiamą efektą. Tačiau kokie bus galutiniai skaičiai, vertinti anksti, kaip ir tiksliai įvardinti, ar sutaupymai bus dėl kainų mažėjimo, ar dėl to, kad pacientai pirks vaistus be kompensacijos. Ministerija džiaugiasi, kad naujajame kainyne nesumažėjo kompensuojamų veikliųjų medžiagų skaičius. Tačiau vaistus tiekiančių gamintojų skaičiaus mažėjimas grupėse asociacijai kelia didelį susirūpinimą“, – pranešime spaudai sako VGA direktorė Rasa Bričkienė.
Anot jos, pastebima, kad su mažiau problemų susiduria tos valstybės, kuriose veikia daug vaistų gamintojų, sudaromos sąlygos jiems konkuruoti. „Dėl Lietuvos valdžios institucijų taikomų priemonių Lietuvos rinka vis labiau tampa nepatraukli, esame nukeliami į tolesnes ir ilgesnes gamybos eiles, o valstybė dėl to galiausiai sumoka du arba tris kartus daugiau“, – naująjį kainyną vertina R. Bričkienė.
VGA vadovės teigimu, suprantamas ministerijos siekis kompensuoti daugiau naujų vaistų, taip didinant inovatyvių vaistų prieinamumą Lietuvos pacientams. Tačiau, priimant reguliuojančius sprendimus, būtina įvertinti visą vaisto gyvavimo rinkoje ciklą ir visų vaistų svarbą pacientų gydyme, kad būtų užtikrintas sveikatos sistemos tvarumas ir stabilumas.
Daugiau nei 70 proc. kompensuojamųjų vaistų receptų yra pasibaigusio patento ir jais gydoma didžioji dalis Lietuvos pacientų. Šių vaistų nepertraukiamas tiekimas Lietuvos pacientams svariai prisideda prie stabilios sveikatos sistemos užtikrinimo.
