Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga Seimui ketvirtadienį pateikė Farmacijos įstatymo pataisas, kuriose siūloma leisti nereceptiniais vaistais prekiauti mažmeninės prekybos vietose.
Tiesa, siūloma parduoti ne visus nereceptinius vaistus, o tik dažniausiai vartojamus ir naudojamus gydyti nedidelius sveikatos sutrikimus. Siūloma, kad naujovės įsigaliotų 2018 m. lapkričio mėnesį.
Po pateikimo 59 Seimo nariai balsavo už, 2 – prieš, 11 susilaikė. Kad įstatymas įsigaliotų, Seimas balsuos dar du kartus.
Nori didinti vaistų prieinamumą ir konkurenciją
Pagrindinės priežastys, paskatinusios inicijuoti šį įstatymo pakeitimą – Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) siekis didinti vaistų prieinamumą vietose, kur vaistinėms išsilaikyti dažnai neapsimoka, pavyzdžiui, provincijoje. Kita priežastis – noras sumažinti vaistų kainą, didinant konkurenciją tarp pardavėjų.
„Dėl mažėjančio kaimo gyventojų skaičiaus kai kuriose vietose nelieka pirminės sveikatos priežiūros įstaigų, per kurias vaistinės aprūpindavo gyventojus vaistais. Blogėja gyventojų prieinamumas vaistams, taip pat gyventojams kyla sunkumų įsigyti vaistų nakties metu“, - posėdyje kalbėjo A. Veryga.
Sulaukė ir kritikos, ir palaikymo
Ministerijos iniciatyvą palaiko konservatorius Mykolas Majauskas. Jo teigimu, tai progresyvi europietiška praktika, kurią naudoja daugelis Europos Sąjungos valstybių. Vis dėlto M. Majauskas A. Verygos teiravosi, ar tokiu atveju nebūtų prasminga praplėsti vaistininkų vaidmenį, kad jie galėtų prisidėti prie visuomenės sveikatos.
„Mano klausimas, ministre, ar galvojate apie vaistininkų vaidmenį. Ar nebūtų galimybės praplėsti jų atsakomybių, leisti jiems dalyvauti sveikatingumo programose, galbūt skiepus daryti, galbūt išplėsti galimybes jiems prisidėti prie viešuomenės sveikatos?“, - klausė Seimo narys.
A. Veryga tikina ne kartą bendravęs su farmacijos specialistais, kurie teigia nusivylę savo darbu, nes iš esmės dirba kaip pardavėjai. Dar kadencijos pradžioje ministras sako prašęs specialistų pateikti siūlymus, kaip būtų galima gerinti jų darbo sąlygas, tačiau tokių idėjų dar nesulaukė.
Tuo tarpu kitas konservatorius Rimantas Jonas Dagys baiminasi, kad tokie įstatymo pakeitimai tik didins vaistų kainą, nes populiarų vaistų rinka bus atiduodama populiariems prekybos tinklams ir nukentės smulkios vaistinės.
Į tai ministras atsakė, kad veikiant konkurencijos didinimo principui kaina mažes, jei išaugs pardavėjų skaičius. Anot ministro, svarbi ne tik kaina, o tas faktas, kai Lietuvoje yra vietų, kur vaistinių nėra arba jos dirba trumpai, todėl gyventojai susiduria su problema, norėdami įsigyti svarbiausių vaistų.
Vis dėlto R. J. Dagys mano, kad nėra nė vieno saugaus vaisto, juos reikia vartoti saikingai ir mažinti jų vartojimą, o tokios įstatymo pataisos tik skatins vaistų vartojimą.
Vaistininkai piktinasi
Kiek anksčiau tv3.lt rašė apie farmacininkų reakciją į įstatymo pataisas. Farmacininkai baiminasi, kad prieinamesni vaistai didintų riziką, jog pacientai užsiimtų savigyda, maišytų netinkamus vaistus patys to nežinodami ir jiems kiltų pavojus apsinuodyti.
Specialistai baiminasi, kad neaišku, kas bus atsakingas, kai žmonės apsinuodys pirkdami vaistus parduotuvėse, jei perdozuos jų veikliosios medžiagos ar nusipirks vaistus, kurie buvo laikomi blogomis sąlygomis.
Įsigaliojus įstatymo pakeitimams, nereceptiniai vaistai būtų parduodami parduotuvėse, kioskuose, degalinėse ir kitose mažmeninės prekybos vietose. Įstatymas numato, kad vaistus įsigyti būtų galima tik nuo 16 metų.
Prekyba nereceptiniais vaistais bus licencijuojama – Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba prekiaujančias įmones įrašys į atitinkamą sąrašą.
