Tarp Vyriausybės Seimui numatomų teikti pakeitimų yra ir Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) pasiūlymas leisti parduoti nereceptinius vaistinius preparatus, įtrauktus į sveikatos apsaugos ministro nustatytą sąrašą, ne tik vaistinėse, bet ir kitose mažmeninės prekybos vietose.
Tiesa, siūloma parduoti ne visus nereceptinius vaistus, o tik dažniausiai vartojamus ir naudojamus gydyti nedidelius sveikatos sutrikimus. Siūloma, kad naujovės įsigaliotų 2018 m. lapkričio mėnesį.
Nori didinti vaistų prieinamumą
Dar praėjusį pavasarį SAM pranešė apie savo iniciatyvą leisti prekiauti nereceptiniais vaistais mažmeninės prekybos vietose, taip norėdama didinti vaistų prieinamumą provincijoje.
„Pritariame, kad vaistiniai preparatai yra ypatinga prekė, kurios neteisingas vartojimas gali pakenkti gyventojo sveikatai. Tačiau dėl mažėjančio kaime gyvenančių gyventojų skaičiaus užsidaro vaistinės, taip pat pirminės sveikatos priežiūros įstaigos, per kurias vaistinės aprūpindavo kaimo gyventojus vaistiniais preparatais, atitinkamai šiuose rajonuose blogėja vaistinių preparatų prieinamumas gyventojams. Taip pat nedaug yra naktį dirbančių vaistinių“, - atsakyme tv3.lt rašė SAM atstovė Alina Žilinaitė.
Taip pat tikimasi, kad platesnis nereceptinių vaistų pardavimas paskatins konkurenciją ir sumažins vaistų kainas.
„Jei šiems siūlymams būtų pritarta, labai tikėtina, kad vaistų rinkoje didėtų konkurencija. O jai atsiradus, daugėtų ir prielaidų dar mažėti vaistų kainoms“, - atsakyme tv3.lt rašė sveikatos apsaugos ministro atstovė L. Bušinskaitė-Šriubėnė.
Įsigaliojus įstatymo pakeitimams, nereceptiniai vaistai būtų parduodami parduotuvėse, kioskuose, degalinėse ir kitose mažmeninės prekybos vietose. Įstatymas numato, kad vaistus įsigyti būtų galima tik nuo 16 metų.
Prekyba nereceptiniais vaistais bus licencijuojama – Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba prekiaujančias įmones įrašys į atitinkamą sąrašą.
„Vaistai – ne saldainiai“
Tačiau farmacininkai į ministerijos idėją žiūri skeptiškai. Anot Lietuvos vaistinių asociacijos valdybos pirmininkės Kristinos Nemaniūtės-Gagės, joks save gerbiantis vaistininkas ar medikas nesutiks su šiuo betiksliu siūlymu.
„Vartoti vaistinius preparatus jums turi padėti specialistas. Šiuo metu kaip tik laukiame gyventojų nuomonės tyrimo išvadų, kiek lietuvių linkę skaityti apie šalutinį galimą vaistų poveikį. Taip pat teiraujamės, ar iš tiesų gyventojai jaučia poreikį papildomam vaistų įsigijimui, ar tai tik didžiulis vaistų gamintojų noras parduoti daugiau ir net be specialisto patarimo“, - atsakyme tv3.lt rašė K. Nemaniūtė-Gagė.
Jos teigimu, toks pasiūlymas tinkamas šalims, kuriose vaistinės nutolusios per dešimtis kilometrų arba dirba trumpai, nedirba tam tikromis dienomis.
„Europoje ir visame pasaulyje per dažni yra apsinuodijimai dėl vaistų, per skausmingos istorijos, kai dėl informacijos trūkumo prarandamos gyvybės. Vaistai, nors jie sukurti, kad turėtų kuo mažesnį neigiamą poveikį, yra ne saldainiai“, - teigė pašnekovė.
Prašo žmonių nelaikyti kvailiais
Ministerijos iniciatyvą palaikantis Lietuvos degalinių sąjungos direktorius Vidas Šukys teigia jau seniai prašęs praplėsti degalinių teikiamų paslaugų pasiūlą. Nors Lietuvoje vis dar veikia budinčios vaistinės, V. Šukys piktinasi, kad jų per mažai.
„Kitas dalykas, kažkas anksčiau būdavo ir budinčios vaistinės miestuose, bet tai būdavo centruose, miesteliuose ar gyvenvietėse, bet nebūdavo tokio dalyko pakeliui. Kodėl mes turime būti priešininkai ir priešiškai nusiteikę prieš savo gyventojus, kurie neturėtų teisės gauti pagalbos ir naktį“, - tv3.lt sakė V. Šukys.
Pasak V. Šukio, parduotuvėse ir degalinėse turėtų atsidurti paprasti vaistai, kurių vartojimui nereikia specialių nurodymų.
„Kodėl aš atėjęs į parduotuvę nusipirkti kažko negaliu nusipirkti Citramono, jei man galvą skauda, na, paprasto vaisto, kurio vartojimas nėra apibrėžtas kažkokiais specialiais nurodymais“, - teigė pašnekovas.
Reaguodamas į farmacininkų kritiką, kad didesnis vaistų prieinamumas gali iššaukti sveikatos sutrikimus, paskatinti gyventojus užsiimti savigyda, V. Šukys sakė, kad gyventojai nėra kvaili ir jiems nereikalingų vaistų nevartoja.
„Neskaitykime mūsų žmonių visiškais asilais. Yra internetas, žmonės pasiskaito. Aš tikrai negersiu kažkokio Validolio, jeigu man jo nereikės. Kad ir dabar nusipirkus kažkokį vaistą galbūt tikslingiau internete rasti instrukciją“, - tvirtino V. Šukys.
Pokyčius iniciavo ir anksčiau
Portalas tv3.lt primena, kad ši ministerijos iniciatyva nėra pirmas kartas, kai nereceptinius vaistus siūloma parduoti degalinėse. 2013 m. tokią idėją Seime iškėlė liberalai, o 2009 m. – vienas konservatorių.
Dalyje Europos Sąjungos šalių degalinėse ir parduotuvėse pardavinėjami vaistai – įprasta praktika. Ją taiko ir kaimyninė Lenkija.
