Vaistai Lietuvoje gali ir toliau nepigti, nes valdžia, užuot pažabojusi godžius gamintojus, ėmėsi tramdyti vaistininkus ir didmenininkus. Jau eilę metų kalbama apie tai, kaip didieji vaistų gamintojai naudojasi įstatymų spragomis, nemoka biudžetui nė lito, nors jų pelnai siekia šimtus milijonų.
Tušti valdžios žodžiai
Tai patvirtina ir Seimo Sveikatos reikalų komitete dirbanti parlamentarė Dangutė Mikutienė. Nors Sveikatos apsaugos ministerija skelbė, jog vaistai turėjo atpigti 15 proc., kainos balandį sumažėjo vos 3 proc.
Pasak D. Mikutienės, kad ir kaip valdžia įrodinėtų, jog jų vykdoma receptinių nekompensuojamųjų vaistų reforma naudinga vartotojui, tai tėra miražas.
„Tai ne kas kita, kaip pigus populizmas: kai pirkėjas išgirsta žodį „kaina“, galvoja, kad jam ta kaina sumažės, bet šiuo atveju taip nebus, nes bazinę kainą apsprendžia kompensavimo lygis“, -- sako D. Mikutienė.
Ji prognozuoja, jog einant vaistinių ir didmenininkų ribojimo kelių, vaistų kaina tikrai nenukris – viską lemia gamintojas. O šie, parlamentarės žiniomis, žinodami, kokia reforma planuojama, dar pernai po truputį pradėjo kelti kainas. „Ir uždėjo antkainius tokius, kokie buvo iki 2002-ųjų“, -- pastebėjo ji.
Dar vienas aspektas: nors bazinė vaisto kaina ir mažėja, tačiau taip pat mažėja ir kompensavimo lygis, tad pirkėjas skirtumą bet kokiu atveju turės primokėti.
Plauna pinigus?
„Balsas.lt“ jau rašė, jog Vyriausybė, skelbianti receptinių nekompensuojamųjų vaistų rinkoje padarysianti tvarką arba begėdiškai klaidina, arba atstovauja stambiuosius vaistų gamintojus, mat maksimalius vaistų antkainius nustatė tik vaistininkams ir didmenininkams, o gamintojus, regis, pamiršo.
„Akivaizdu viena: gamintojai, visą pelną išveža į užsienį ir Lietuvoje nemoka jokių mokesčių. Moka tik tie, jei yra Uždaroji akcinė bendrovė (UAB)“, -- sakė D. Mikutienė.
Dauguma didžiųjų vaistų tiekėju Lietuvoje turi „reziduojančius“ savo atstovus, t.y., įkūrusi atstovybes. Nors šios, bendraudamos su didmenininkais veikia kaip ūkio subjektai, pagal įstatymus laikoma, jog jos jokios ūkinės vieklos nevykdo, ta ir mokesčių mokėti nereikia.
D. Mikutienės teigimu, Farmacijos įstatyme yra spraga, mat nėra pasakyta, ar atstovybės gali vykdyti ūkinę veiklą. „Ir jie šita niša naudojasi“, -- pastebėjo parlamentarė.
Prieš kurį laika Seimui buvo teikiama pataisa, kuri šią problemą turėjo išspręsti, tačiau ji užstrigo ministerijos kabinetuose – gamintojų atstovai tarė griežtą „ne“.
„Jei atstovybės persivadintų į UAB, jiems tektų mokėti visus mokesčius Lietuvoje. Juk kai kuriose atstovybėse dirba net 60-70 žmonių: jie važinėja pas medikus, rengia prezentacijas, atgabena vaistus ir t.t. -- vykdo visą ūkinę veiklą“, -- kalbėjo D. Mikutienė.
Jos teigimu, dar perėjusi Vyriausybė buvo išsiaiškinusi, jog dėl tokios veiklos ir gamintojų taikomų įvairių pinigų plovimo schemų, Lietuvos biudžetas netenka apie 120 mln. litų.
„Jie dangstosi įvairiomis schemomis, važinėja po poliklinikas, gydytojams vaistus reklamuoja“, -- sakė parlamentarė.
Kol kas, anot D. Mikutienės, jos siūlomos pataisos įstrigo ministerijoje, nors komitetas sutiko, jog toks įstatymų koregavimas – būtinas.
Sveikatos ministerijoje sudaryta darbo grupė turėjo patikslinti apibrėžimą, tačiau buvo sulaukta atsakymo, jog gamintojų atstovai tam prieštarauja – tuo kol kas viskas ir baigėsi.
Ministras tik muistosi
Apie tai, kad gamintojai Lietuvai tiekia vaistus dirbtinai padidintomis kainomis yra prabilęs ir sveikatos apsaugos ministras Raimondas Šukys, tačiau kol kas jokių priemonių nesiimta.
Raimondas Šukys situacijos komentuoti nepanoro. „Prašome paskambinkite mano atstovui spaudai, iš anksto susiderinkite. Mes dar pažiūrėsime, ar čia tikrai man reikia ir verta komentuoti, ar tai padarys kas nors kitas“, - nesileido į kalbas liberalcentristas.
