Susisiekimo ministerijos vicepirmininkas Roderikas Žiobakas komentavo, kad kelių fondas anksčiau nebuvo vadinamas taip. O 2020 m., Konstitucinio teismo nutarimas padarė šiokį tokį pokytį biudžeto paskirstyme. Dabartinis lūkestis, kad įvairūs mokesčiai, susiję su automobiliais, pavyzdžiui, mokestis už baudą ar automobilio registraciją, atneštų naudą keliams.
„Toks kaip kelių fondas, galiu patikslinti, jis nebuvo toks įvardintas kaip kelių fondas. Anksčiau buvo taip, kad visi mokesčiai, kurie kaip mes sakome, susiję su keliais, plaukdavo į tą vadinamąjį kelių plėtros programą ir ten viskas buvo aiškiai numatyta. Buvo aiškūs procentai ir aiškios sumos, rangovai galėjo planuoti savo darbus, savo investicijas ir žmogiškuosius išteklius metais į priekį.
Tada 2020 metais gimė Konstitucinio teismo nutarimas, kur buvo aiškiai pasakyta, kad visi mokesčiai ir visos pajamos, kurios ateina į biudžetą, jos ir turėtų eiti į biudžetą. Atskirais įstatymais, ar atskirais, taip pavadinkime fondais, įplaukos negalėtų būti nustatinėjamos.
Šio fondo struktūra vėl grįžta į tuos laikus, sieksime ir stengsimės, kad būtent visi mokesčiai, susiję su keliais, kuriuos sumoka Lietuvos gyventojai ir verslas, tikrai keliautų atgal į kelius. Įnešamas teisinis aiškumas ir, sakyčiau, visiškai atliepiami gyventojų lūkesčiai.
O lūkestis yra toks – susimoki bet kokią rinkliavą ar mokestį, susijusį su keliais, ar tai būtų automobilių registracijos, ar tai būtų tos pačios baudos, jos grįžta į kelius, ten, kur turi būti Susisiekimo ministerijos pagrindinė misija“, – paaiškino jis.
Prasta kelių, tiltų ir viadukų būklė
Anot susisiekimo viceministro, kelių tinklų prasme, Lietuva yra stipriai išvystyta šalis. Tiesa, vis dar egzistuoja prastos būklės kelių, tiltų ir viadukų, todėl infrastruktūrai ir jos atstatymui reikia skirti didelį dėmesį, nes lėšos tam vis didėja.
„Tinklas, išties, yra labai platus ir tas džiugina. Aišku, ar jo nusidėvėjimas kainuoja kas metus vis daugiau, tai taip. Atsitiko taip, kad metai iš metų ir nepameluosiu, nuo 2008 metų, kelių infrastruktūrai finansuoti tikrai buvo skiriamas nepakankamas dėmesys ir skiriamos nukreipiamos nepakankamos lėšos ir dabar turime situaciją tokią, kokią turime.
Šią situaciją paveldėjome, labai nesiskundžiame, žiūrime į priekį, o pati tinklo situacija jau plačiai yra aptarta. Visi žinome tuos keturis kelius iš 10 arba 40 proc. jau įvardijamus kaip tikrai blogos būklės kelių. Turime kasmet augantį skaičių, kuris identifikuoja kritinės situacijos tiltus.
Šiais metais mes turime jų 128, žinau, kad tas sąrašas, jeigu nieko nedarytume, sparčiai didėtų. Kalbame apskritai apie 300 tiltų, bet šiais metais identifikuoti, kurie kelia jau netgi eismo saugumo klausimus, tai turime 128“, – nupasakojo situaciją R. Žiobakas.
Vis dar išlieka porą pagrindinių infrastruktūros prioritetų: gyventojų saugumo užtikrinimas ir karinio mobilumo patogumai. Kokybiška tiltų būklė yra svarbi ne tik civiliams, bet ir kariuomenės atstovams, kuriems reikia nusigauti į skirtingas vietovės, nuo vieno tilto galo į kitą.
„Žinau, kad tiltų remontas, tiek kapitalinis, tiek paprastasis, šiais metais tikrai įsibėgės ir bus tvarkoma jau apie 30 tiltų. Šis sąrašas truputėlį trumpės, bet žiūrint į priekį, tiltai yra vienas iš prioritetų.
Prioritetas (tiltų) dėl dviejų priežasčių: pirmoji priežastis – gyventojų saugumas, čia tikrai yra neginčijamas prioritetas. Antras prioritetas tai yra mūsų karinio mobilumo visi elementai, dvigubos paskirties tiltai tikrai atitinka tą dvigubą paskirtį, kai važiuoja tiek civilinė technika, tiek kariuomenės technika ir ta apkrova, kurią skaičiuoja kariuomenė, ji tikrai yra žymiai didesnė.
Kai girdime, kad kariuomenė turi skaičiuoti savo kelius ir keliauti per šiaurės Lietuvą, o ne tiesiai važiuoti iki poligonų, kas būtų patogiau per tą pačią autostradą, tai kelia klausimų ir tikrai dėsime prioritetą čia.
Šalia to, aišku, šiais metais jau įsibėgėjome su žvyrkelių asfaltavimu: tai 10 ruožų 40 kilometrų, jeigu neklystu, tai šiems metams (priskirta)“, – įvardijo specialistas.
Ar milijardinio finansavimo planai bus įgyvendinti?
Asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas, lobistas Šarūnas Frolenko įvardijo, ar milijardinis planas keliams tvarkyti bus tik idealistinis planas ar realiai įvykdoma misija.
„Na, man atrodo, akivaizdu, kad kito kelio jau nebėra. Tiesiog kelių būklė yra pasiekusi tokią ribą, kai neskiriant tinkamo finansavimo ir jo nedidinant, mes turėsime tektonines problemas tai, ką jūs jau kalbėjote.
Tai viena yra tie patys tiltai, jų iškritimas reiškia labai didelius pokyčius tiek verslui, tiek gyventojams. Ir apskritai pati kelių būklė, vėlgi, ji blogina mūsų susiekimo sąlygas ir didina transporto eksploatacines išlaidas.
Galiausiai, valstybė turi labai daug kitų reformų, politikų įgyvendinamų, kuriose pavežėjimas viena iš sudedamųjų dalių ir viena svarbiausių dalių, ar tai būtų sveikata, ar tai būtų švietimas, ar tai būtų socialinės paslaugos. Tai visos šitos reformos nebus sėkmingos, jeigu nebus tinkamos kelių infrastruktūros“, – pradėjo kalbėti jis.
„Lietuvos keliai“ vadovas, paklaustas, ar jis mano, jog šios investicijos kelių infrastruktūrai gerinti pajudės į priekį, jis teigė, kad dar vyraus aukšto lygio politinių diskusijų apie tai ir kitos institucijos pateiks savo nuomonę. Tiesa, jis atkreipė dėmesį, kad kelių eismo tvarkymo klausimas dar prieš pusmetį buvo rimčiau žiūrimas dėl vykusių į Seimą rinkimų.
„Aš suprantu, kad tas pasiūlymas, kuris yra pateiktas, jis yra ambicingas, ir aš neturiu abejonių, kad diskusijų ir aukščiausio lygio diskusijų tikrai bus. Ta pati Finansų ministerija tikrai nebus paskutinė, kuri irgi turės savo nuomonę.
Man atrodo, prieš pusmetį visi gyvenome rinkimų nuotaikomis ir praktiškai visos politinės partijos rodė labai didelį dėmesį rinkimų programose kelių temai, susiformavusi Vyriausybė labai aiškiai deklaravo tai kaip vieną iš tikslų ir mes, dar tik prasidėjus pavasario sesijai, matome konkretų žingsnį.
Man atrodo, kad tai yra geras ženklas, mes jį vertiname kaip gerą ženklą ir tikimės, kad politinės valios nepritrūks“, – pabrėžė Š. Frolenko.
Visą „Žinių radijo“ laidą „Dienos klausimas“ galite klausytis čia:
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
