Daugelyje Europos šalių baudos už vairavimą neblaiviam yra labai didelės, kaip pasakoja „Žinių radijo“ laidos „Atviras pokalbis“ vedėjas Raigardas Musnickas, neretai už tokį nusikaltimą žmonėms tenka atsisėsti net į kalėjimą.
Pavyzdžiui, Prancūzijoje už vairavimą neblaiviam, įpūtus iki 0.8 promilės, vairuotojui gresia bauda nuo 135 eurų, o jeigu riba viršyta – bauda gali siekti 4,5 tūkst. eurų.
Jeigu neblaivus vairuotojas pakliūva į avariją, bauda gali siekti 30 tūkst. eurų, o jeigu avarijos pasekmės sunkios – vairuotojui gali tekti susimokėti 150 tūkst. eurų ir sėsti į kalėjimą 10-čiai metų.
Kai kuriose šalyse baudžiami ne tik neblaivūs vairuotojai, bet ir mašinoje sedėję keleiviai. Taip pat yra valstybių, kuriose neblaivam vairuotojui padarius avariją, per kurią žūsta žmonės, taikoma mirties bausmė.
Situacija Lietuvoje grėsminga
Viešosios tvarkos biuro vadovas Vytautas Grašys teigia, kad situacija Lietuvoje yra grėsminga. Jis pastebi, kad neblaivių vairuotojų skaičius ypatingai išauga per šventes, pavyzdžiui, gruodžio mėnesį.
„Gruodis ypatingas gausiomis poilsio ir šventinėmis dienomis bei tuo, kad padidėja srautai, žmonės dažniau važiuoja, sėda prie stalo su savo artimaisiais, giminėmis, draugais, dažnai painioja vairavimą su alkoholio vartojimu ir įkliūva“, – nurodo V. Grašys.
Viešosios tvarkos biuro vadovo teigimu, policija kasmet iš eismo eliminuoja daugiau nei 10 tūkst. neblaivių vairuotojų, o beveik 4 tūkst. iš jų – įpučia virš 1,5 promilės.
Ekspertai sutaria, kad tokie vairuotojai kelia didžiulį pavojų eismo saugumui ir yra potencialūs žudikai.
Svarbu, kad visuomenė netoleruotų
V. Grašys pabrėžia, kad policija deda visas pastangas, jog užkirstų kelią nelaimingiems atsitikimams, tačiau kontrolė ir baudos nėra vienintelės priemonės kovojant su šia problema.
Jis akcentuoja, kad norint sumažinti neblaivių vairuotojų kiekį ir jų keliamą grėsmę, labai svarbus yra visuomenės požiūris bei indelis.
„Svarbus elementas yra visuomenės toleravimas tokio elgesio. Vis dėlto, tas neblaivus vairuotojas kažkam iš kompanijos matant sėda prie vairo, važiuoja kažkam nupirkti ledų, picos ar dar ką, ir tas dalykas yra toleruojamas, bandant suvokti, kad gal jis nepaklius, gal jis gerai jaučiasi“, – atkreipia dėmesį V. Grašys.
Taip pat nepadeda ir taikoma griežčiausia bausmė – baudžiamoji atsakomybė, kurią gauna vairuotojas, įputęs daugiau nei 1,5 promilės.
Anot advokato Karolio Rugio, neblaivių vairuotojų skaičius per 20 metus nepakito, o įvesta baudžiamoji atsakomybė ne tik nedavė net trumpalaikio efekto, bet ir apkrovė teismus.
„Net jeigu žmogus ir traukiamas baudžiamajai atsakomybei, labai dažnai išvengia jos, atleidžiant pagal laidavimą. Tai jokiu būdu nereiškia, kad jis kažkaip išvengia to. Jis gauna baudą, vidurkis apie 2 tūkst. eurų., dažniausiai konfiskuojama transporto priemonė, netenka teisės vairuot ilgam laikotarpiui“, – nurodo K. Rugys.
Nors bausmės yra pakankamai griežtos, tačiau baudžiamoji atsakomybė nesutvarkė reikalų, kaip buvo tikėtasi.
Vis dėlto, K. Rugys nurodo, kad kartais didesnės baudos gali būti veiksmingos ir sustabdyti žmones nuo įstatymo laužymo. Jis pateikia Norvegijos pavyzdį, kur bauda už naudojimąsi mobiliuoju telefonu – 1000 eurų, todėl žmonės, bijodami gauti tokio dydžio baudą, stengiasi telefonu nesinaudoti.
Pasisakymas už nulinę toleranciją
Specialistai pripažįsta, kad ši problema kyla iš to, kad Lietuvoje nemažai žmonių turi problemų su alkoholio vartojimu. Išgėrę įgauna drąsos, pradeda smurtauti, sėda už vairo ir daro panašius nusikaltimus.
Psichologas Andrius Kaluginas pastebi, kad kad didžioji dauguma žmonių kategoriškai nepritartų žmogžudystei ar narkotikams, tačiau, paklausus, ar jie sėstų prie vairo po butelio alaus, daugelis atsakytų, kad sėstų.
„Yra žmonių, kuriuos nuo alkoholio atgraso vairavimas, bet yra tų, kurie kišenėje nešiojasi drąsą. Tu truputį išgėręs esi labai drąsus, manai, kad tavęs nepagaus, kad tu pravažiuosi, kaip Šumacheris ir viskas bus gerai, likimas tavo pusėje.
Tai reikia, kad užuot jie išdrąsėtų, priešingai – kaip zuikiai prispaustų ausis, išsigąstų. Teisine prasme aš visada pasisakau už nulinę toleranciją“, – nurodo psichologas.
Nulinei tolerancijai pritaria ir Viešosios tvarkos biuro vadovas V. Grašys.
„Neturi būti išvis sąvokos kiek leidžiama, kiek neleidžiama. Turi būt absoliutus nulis, kad niekam nekiltų kažkokios pagundos“, – sako V. Grašys.
Kaip sustabdyti girtus vairuotojus?
Nors griežtesnėmis bausmėmis, ekspertų teigimų, šios problemos ženkliai nesumažinsime, tačiau psichologas siūlo dirbti su dviem esminiais žmogaus socialiniais jausmais – kaltės ir gėdos jausmu.
Pavyzdžiui, jo teigimu, Singapūre dažnai skiriama bausmė yra plakimas lazdomis, o tokią egzekuciją specialiai atlieka viešai, kad sukeltų gėdos jausmą.
„Pas mus labiau kalbama apie tai, kad tu kaltas, jei atsisėdai už vairo girtas, nes kyla grėsmė visuomenei, gyvybei, sveikatai. Bet su kaltės jausmu yra gerokai lengviau susidoroti nei su gėdos jausmu.
Reikia nuo darželio sakyti, kad vairuoti girtam yra ir blogai, ir gėda. Jeigu mes dirbtume su abiem emocijom ir būtų kalbama, kad tai ne tik blogai, bet ir gėdinga, mes pastiprintume tą poveikį“, – atkreipia dėmesį A. Kaluginas.
Psichologas griežtas, siekiant susitvarkyti su neblaiviais kelyje, siūlo paskelbti girtą vairavimą vidine nacionalinio saugumo grėsme, sulyginant ją su korupcija.
„Mano pozicija labai griežta – nulinis toleravimas ir paskelbimas vidine nacionalinio saugumo grėsme, kad sulygintų su korupcija. Tada atsirastų valstybės mąsto projektai, vidinės nacionalinio saugumo grėsmės sprendimui“, – nurodo jis.
Visą „Žinių radijo“ laidą galite peržiūrėti čia:
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
