LTSA tyrimų duomenimis, šaltuoju metų laiku dažniausiai eismo įvykiai įvyksta dėl eismo dalyvių neatidumo, staigių manevrų atlikimo neįsitikinus, kad juos atlikti saugu, apsvaigimo ir netinkamo greičio pasirinkimo.
„Dažniausiai vairuotojai neįvertina pakitusios kelio dangos ir nepasirenka saugaus važiavimo greičio. Šaltuoju metu laiku kelio danga dažniausiai būna šlapia, apsnigta, padengta sniego ar ledo sluoksniu, todėl važiuojant tokia kelio danga dideliu greičiu mažėja ratų sukibimas su kelio danga“, – komentuoja LTSA atstovė Eglė Kučinskaitė.
Pašnekovė prideda, kad žiemos metu į eismo įvykius patenka ir nemažai pėsčiųjų, kurie tamsiu paros metu yra sunkiai pastebimi, neblaivūs ir nebūna užsidėję šviesą atspindinčių elementų.
„Tamsus paros metas apsunkina vairavimo sąlygas, pastebėti iš toli kliūtį yra sudėtinga, todėl tokiu metu vairuojant reikia visą dėmesį sukoncentruoti tik į vairavimą“, – sako E. Kučinskaitė.
.LTSA atstovė tvirtina, kad vairuotojai taip pat neretai netinkamai įvertina kelio dangos būklę, nepasirenka saugaus greičio, atlieka staigius judesius vairu, ar nesilaiko saugaus atstumo.
E. Kučinskaitė taip pat atkreipia dėmesį, kad prieš žiemos sezoną vairuotojams taip pat patartina patikrinti savo automobilio padangų protektoriaus gylį, pagaminimo metus ir padangų slėgį.
Eismo ekspertas ir vairavimo instruktorius Artūras Pakėnas teigia, kad ypač atsargiems vairuotojams šaltuoju metų laikotarpiu reikėtų būti ant tiltų ir viadukų, kur dažnai susidaro slidūs kelio ruožai. Budrumą reikėtų išlaikyti ir mažiau apšviestuose keliuose.
Vairavimo mokytojas pabrėžia, kad vairuotojai taip pat turėtų tinkamai psichologiškai pasiruošti vairuoti slidesniame kelyje.
„Reikia atkreipti dėmesį į kelio blizgesį. Sakykime, jeigu lyg ir sausas asfaltas, o kai kuriose vietose jis blizga, pakeičia savo atspalvį, tikėtina, kad ten yra susidaręs vadinamasis „juodasis“, permatomas ledas. Tokiose vietose reikia nedaryti staigių judesių – staigiai negazuoti, staigiai nestabdyti, staigiai nesukti vairo – važiuoti kiek galima tolygiau“, – aiškina A. Pakėnas.
Iššūkis nepatyrusiems ir per drąsiems vairuotojams
Neretai vairavimas šaltuoju metu laiku ypač dideliu iššūkiu tampa pradedantiesiems vairuotojams, kurie dar nėra įpratę vairuoti žiemą, tačiau per daug pasitiki savo vairavimo įgūdžiais.
A. Pakėnas teigia, kad pavojus kyla ir tada, kai vairuotojai per daug pasitiki savo jėgomis ir mano, kad yra pakankamai patyrę vairuoti ant slidžios kelio dangos, o kai kurie netgi specialiai mėgina slysti su automobiliu, tačiau neįvertinę savo ir automobilio galimybių, galiausiai nebesuvaldo transporto priemonės.
„Pažiūrėkime kiek visokių stotelių buvo nuneštų su slystančiais automobiliais. Tai kada vairuotojai įsivaizdavo, kad jie labai puikūs vairuotojai, ereliai, o iš tikrųjų nelabai gavosi – kai automobilis realiai paslysta, jie jo nebesuvaldo.
Tai pirmas dalykas, kelias tikrai nėra drifto arena, kur mes galime daryti kontroliuojamus slydimus, stebint aplinkiniams. Tai pirmiausia atsakomybės jauniems žmonėms reikia“, – sako eismo ekspertas.
Vairavimo mokytojas prideda, kad kai kuriose šalyse yra netgi vykdytos praktikos, kai vairuotojai yra specialiai apmokomi suvaldyti slystantį automobilį slidžiame kelyje. Visgi vėliau buvo pastebėta, kad neatsakingi vairuotojai, po tokių apmokymų specialiai sukurdavo pavojingas situacijas kelyje.
„Žmogus, kuris neturi pakankamai atsakomybės, pradėdavo specialiai slysti, nes „aš dabar erelis, aš dabar galiu“. Tai, taip sakant lazda turi du galus“, – sako A. Pakėnas, pridurdamas, kad galiausiai reikia tiesiog apeliuoti į vairuotojų sąmoningumą ir pilietiškumą.
Ką daryti paslydus?
Net labai patyrusiems vairuotojams ne visada pavyksta išvengti situacijų, kai, vairuojant transporto priemonę, yra paslystama. Visgi ištikus tokiai situacijai, A. Pakėnas primena, jog reikia stengtis nepasimesti ir „nepamiršti vairuoti“.
„Nepamirškime vairuoti – vairu visada stenkimės automobilį nukreipti ten, kur norima važiuoti. Tarkime, jūs važiavote tiesiai ir automobilis pradeda kur nors slysti į šoną, jūs vairu stengiatės jį grąžinti į savo kryptį“, – aiškina vairavimo mokytojas.
Be to, eismo ekspertas teigia, kad šiuolaikiniuose automobiliuose taip pat privalomai yra įdiegta ir ABS sistema (Stabdžių antiblokavimo sistema – tv3.lt), todėl pajutus slydimą kelyje, vairuotojai neturėtų bijoti ir šiek tiek paspausti stabdžio pedalą.
„Su ABS sistema esantis automobilis nebijo stabdymo ant slidaus kelio. Jeigu pradėjome jau kažką, mes visada galime ir šiek tiek pristabdyti, nieko blogo čia nėra“, – sako A. Pakėnas.
Vyksta specialūs mokymai
Kai kurie vairuotojai ir patys išreiškia norą išmokti geriau vairuoti ant slidžios kelio dangos. Visgi A. Pakėnas atkreipia dėmesį, kad, remiantis įstatymais, vairuotojai negali patys mokytis važinėti ant slidžios kelio dangos, kadangi už tai gali būti nubausti.
Tiesa, vairavimo mokytojas priduria, kad Lietuvoje galima užsirašyti į specialiai organizuotas pamokas, kuriose, su trenerio pagalba, galima treniruotis važiuoti ant slidžios kelio dangos apsnigtoje treniruočių aikštelėje ar specialioje trasoje.
Tiesa, eismo ekspertas priduria, kad už tokias pamokas reikia susimokėti.
„yra Lietuvoje bent 5 trasos su slidžia danga, kur taip pat, sumokėjus pinigus, treneris pamoko tai daryti“, – sako A. Pakėnas.
Paaiškinti galima tiems, kas turi proto, o tamstos išvardintieji deja...
