Pasiūlymo autoriai teigia, kad taip būtų galima supaprastinti eismo įvykių įforminimą, palengvinti pareigūnų darbą ir sutaupyti policijos pinigų.
Tačiau specialistai jau dabar perspėja – dėl to nukentėtų patys vairuotojai, o ir apdrausti automobilį, tikėtina, kainuotų daugiau, nes draudikai patirtų daugiau išlaidų.
Policija nuotraukas, schemą perduotų draudikams
Spalio pradžioje vidaus reikalų ministrė registravo Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo pakeitimo projektą.
Ji numato, kad kai eismo įvykyje, kuriame nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, vairuotojai nesutaria dėl įvykio aplinkybių ir jų nefiksuoja, tuomet policija užfiksuoja eismo įvykio vietą ir duomenis apie tai pateikia draudikui.
Kitaip tariant, per avariją niekam rimtai nenukentėjus, policija galėtų užfiksuoti eismo įvykio vietą, kitus duomenis (nuotraukas, schemą ar pan.) ir informaciją perduotų draudikams.
Ir būtent jie, o ne policija vėliau aiškintųsi, kas buvo kaltas dėl sukelto eismo įvykio. Suprantama, draudikai taip pat nustatytų, kokią žalą patyrė vairuotojai.
„Policija užfiksuotų tokį įvykį. Tuos duomenis perduotų transporto priemonių valdytojų civilinę atsakomybę apdraudusiems draudikams ir jie jau spręstų, kuriam transporto priemonės valdytojui atsiranda civilinė atsakomybė už žalos padarymą“, – Seimui pateikdama įstatymo pataisas teigė ministrė A. Bilotaitė.
Ministrė taip pat atkreipė dėmesį, kad jeigu dabar įvyksta eismo įvykis ir jame nėra fiksuojama žūčių arba nė vienas iš asmenų nebuvo sužeistas, eismo dalyviai gali nekviesti policijos ir patys deklaracijoje nubraižyti schemą, aprašyti visas įvykio detales.
„Atlikę šiuos veiksmus, dėl žalos atlyginimo jie kreipiasi į draudimo įmonę. Bet, kai dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama ir yra kviečiama policija, atvykę pareigūnai turi fotografuoti, sudaryti įvykio schemą, surinkti liudytojų parodymus.
Tikrai tai yra nemažas krūvis pareigūnams, kurie tada atlieka gana daug laiko užimantį tyrimą“, – kalbėjo vidaus reikalų ministrė.
Siūlymui žeria priekaištus
Tačiau Transporto priemonių draudikų biuro Žalų administravimo departamento direktoriaus pavaduotojas Eligijus Oršauskas ministrės siūlymui žeria priekaištus.
„Visų pirma tai apsunkins nukentėjusių asmenų galimybę gauti išmoką laiku, kadangi tai apsunkins žalų administravimo procesus“, – kalbėjo E. Oršauskas.
Pasak pašnekovo, jeigu kiltų ginčas tarp vairuotojų įvykus eismo įvykiui, draudikams atlikti tyrimą būtų gana sudėtinga, nes tam nėra didelių techninių galimybių.
Tuo metu pareigūnai, kaip teigė E. Oršauskas, turėdami galimybę apklausti liudytojus, išgirsti jų parodymus, taip pat pamatyti vaizdo kameromis užfiksuotas eismo įvykio aplinkybes, gali aiškiai nubraižyti eismo įvykio schemą ir galiausiai atlikti pilnavertį tyrimą.
„O šiuo atveju, jeigu kiltų ginčytina situacija, tikėtina, kad kiekvienas iš eismo įvykio dalyvių laikys save nukentėjusiu ir kreipsis į tariamo kaltininko draudimo bendrovę.
Tačiau kyla klausimas, ar draudimo bendrovės galės objektyviai įvertinti, kas yra atsakingas už sukeltą eismo įvykį, nes bus duodami bus duodami skirtingi parodymai?“ – kalbėjo E. Oršauskas.
Be to, pasak jo, gali kilti ir tokių situacijų, kai avarijos kaltininku pripažintas asmuo nesutiks su priimtu sprendimu ir galiausiai sieks įrodyti savo tiesą teisminiu keliu. O tokiu būdu esą teisminė sistema būtų dar labiau apkraunama.
„Privalomojo draudimo įstatyme taip pat yra numatyta galimybė, kad fiziniai asmenys, kaip nukentėjusieji, gali kreiptis į Lietuvos banką ir ten teikti skundą dėl draudiko veiksmų.
Tad, tikėtina, kad šiai institucijai taip pat būtų pateikiama daugiau skundų, t.y. skundų, kurie kyla tik dėl to, kad yra sudėtinga arba neįmanoma nustatyti visų eismo įvykio aplinkybių, nes draudikams tiesiog trūksta tų priemonių, įrankių, kad tai būtų atlikta“, – svarstė jis.
E. Oršauskas neatmeta, kad tam tikrais atvejais galėtų išlįsti ir piktnaudžiavimo atvejų.
„Mes, kaip biuras, atlyginame žalą už neapdraustus vairuotojus. Tad matome spragą, kad tariamas kaltininkas, kuris nebūna apsidraudęs įvykio metu, gali bandyti piktnaudžiauti – neteikti parodymų, nereaguoti į pranešimus, kad būtų pateikti paaiškinimai dėl eismo įvykio“, – kalbėjo pašnekovas.
Draudimas vairuotojams pabrangtų?
Tuo metu advokatas, Vartotojų aljanso viceprezidentas Rytis Jokubauskas svarsto, kad tokioje situacijoje, kai vairuotojai nesutaria dėl eismo įvykio aplinkybių, draudimo bendrovė tarsi atliktų ne tik pareigūnų, bet ir teisėjų vaidmenį.
Tad visa tai prilygtų, kaip teigė R. Jokubauskas, užkoduotam interesų konfliktui. Mat draudimo bendrovės, tirdamos įvykio aplinkybes, būtų šališkos.
„Turėtumėme užkoduotą interesų konfliktą ir labai tikėtina, kad galiausiai ginčai persikeltų į teismus. Taigi tokiu būdu teisminė sistema būtų dar labiau apkraunama“, – kalbėjo pašnekovas.
Teisininkas sako, kad straipsnių pakeitimo projekto rengėjai neįvertino kitų galimų problemų, kurios esą galėtų kilti įsigaliojus numatomiems pakeitimams.
„Akivaizdu, kad šiuo atveju galvojama, kaip išspręsti vienintelę problemą, t.y. kaip sumažinti darbo krūvį pareigūnams. Tačiau neįvertinama, kad po aliktų korekcijų gali kilti naujos problemos, kurios akivaizdžiai projekto autorių nejaudina.
Bet tai turėtų jaudinti asmenis, kurie veikia valstybės vardu. Ir todėl pats protingiausias būdas būtų tiesiog atmesti šitą projektą“, – svarstė R. Jokubauskas.
Jei nutiktų taip, kad toks siūlymas gautų pritarimą Seime, pašnekovo teigimu, tikėtina, kad dėl to nukentėtų ir vairuotojai.
„Draudimo bendrovėms būtų užkraunamas papildomas darbo krūvis. Norėdamos tai kompensuoti, tikėtina, draudimo įmokos galėtų pabrangti. Tad nei teisinės, nei ekonominės logikos šiame siūlyme nėra“, – neabejojo advokatas.
Pašnekovas E. Oršauskas antrina, kad atmesti tokio scenarijaus dėl draudimo įmokų pabrangimo tikrai nereikia.
„Vertinant tai, kad procesai galimai taptų sudėtingesni, [draudikams] reikėtų papildomų darbuotojų, kad tie tyrimai būtų atlikti. Taigi tikėtina, kad ir įmokų kaina galėtų didėti“, – svarstė jis.
Rėmėsi kitų šalių praktika
Anot parlamentarės, rengiant įstatymo pataisas buvo analizuota užsienio praktika. Tokiose valstybėse kaip Liuksemburgas, Nyderlandai, Belgija, Ispanija, Austrija, Suomija policija atvyksta į eismo įvykio, kurio metu nenukentėjo žmonės, vietą, tik išimtinais atvejais, pvz., kai reikia reguliuoti eismą. Jei vairuotojai nesutaria, atvykę pareigūnai gali padėti jiems užpildyti deklaracijas arba patys užfiksuoja eismo įvykį.
Švedijoje, Nyderlanduose, Austrijoje, Suomijoje, Liuksemburge, Estijoje, Airijoje eismo įvykio kaltininką tokiais atvejais nustato draudimo įmonė, Portugalijoje, Maltoje, Šveicarijoje, Jungtinėje Karalystėje – draudimo įmonė arba teismas.
Slovakijoje, Vengrijoje, Rumunijoje, Čekijoje, Slovėnijoje, Serbijoje eismo įvykio kaltininką nustato policija.
Pasak A. Bilotaitės, 2023 m. policijos pareigūnai įformino ir tyrė 21 390 eismo įvykių, kuriuose nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus. Per 2024 m. aštuonis mėnesius – 13 456 tokių eismo įvykių. Vidaus reikalų ministrės teigimu, šios policijos funkcijos vykdymas kainuoja apie 1,5 mln. eurų per metus.
Seimui po pateikimo pritarus Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo pataisoms, jų svarstymas keliasi į parlamentinius komitetus. Seimo plenarinėje salėje šis klausimas turėtų atsirasti lapkričio 7 d.
Siūloma, kad naujos įstatymo nuostatos įsigaliotų 2025 m. liepos 1 d.