Automobilių kamščių problema Vilniaus mieste jau tampa neišsprendžiama. Demokratų „Vardan Lietuvos“ frakcijos narys Tomas Tomilinas dar praeitą kadenciją siūlė projektą, kuris padėtų greičiau išspręsti ginčus dėl automobilių avarijų, kada nenukenčia nei vienas asmuo.
T. Tomilinas pasakoja apie pasiūlymą nekviesti policijos pareigūnų į transporto priemonių avarijos vietą, jei nėra rimtų sužalojimų, nors jei ir nesutariama dėl kaltės, ir tokiu būdu taupyti visų laiką ir ne tik.
„Ši idėja su papildomomis sąlygomis, nes čia taip paprastai nepadarysi. Turi būti sąlyga, kad turi būti atskiras filmuojamas ruožas su atskiru ženklu.
Tai, pavyzdžiui, būtų tam tikra judri gatvė Vilniuj, nes tai negali būti visur. Jei kokiam Varėnos miške įvyksta avarija, negali būti patraukimo automobilio“, – priminė jis.
Sako, kad nauda būtų didelė
Anot T. Tomilino, eismas būtų mažiau paralyžuotas, kadangi avarijos metu kviesti policiją, kad būtų išsprendžiami ginčai ar menkų įbrėžimų problemos, užtrunka labai ilgai. Jis pasiūlė kaip alternatyvą – įrengti kameras. Ši idėja buvo gvildenama kartu su Povilu Poderskiu.
„Nauda labai paprasta, beveik visos avarijos yra techninio pobūdžio, kad nukentėtų žmonės ir labai ypatingi pažeidimai būtų – tai retos avarijos. Dažniausiai tai būna tokios pakankamai kvailos, smulkios avarijos, kurios paraližuoja miestą, pridaro tokių nuostolių, kad nesunku paskaičiuot, tai tikrai tas įmanoma.
O dabartiniai įstatymai draudžia netgi pasitraukti iš įvykio vietos. Aš esu kažkada stulpą užkabinęs paprasto troleibuso, tai man buvo tiek streso, kad reikėjo patraukti mašiną, tai buvo siaubingas stresas. Tai, kai žmonės nesutaria, o nesutarimai taip pat yra dalis įvykio, tai reiškia, kad jie laukia policijos Vilniaus centre, kartu su kamščiais, todėl yra iššūkių, o kameros, manau, yra išeitis.
Mes, beje, esame šią idėją aptarinėję su Povilu Poderskiu, kai jis buvo Vilniaus administracijos direktorius. Tuo metu aš rengiau šį projektą, pritrūko šiek tiek pagalbos iš ministerijų, bet esmė yra paprasta. Tai va dabar jis ministru tapo, tai galėsime pratęsti šį projektą“, – teigė vyras.
Transporto priemonių draudikų biuro vadovas: „Būtų daugiau trūkumų, negu privalumų“
Transporto priemonių draudikų biuro vadovo Tomo Rudzkio nuomone, jei šis svarstymas bus priimtas, jis įžvelgia daugiau neigiamų aspektų. Procesas, kurį apima deklaracijų pildymas, policijos iškvietimas į įvykio vietą (be nukentėjusių asmenų), yra labai varginantis, kuris galėtų būti sprendžiamas kitaip.
„Aš matyčiau daugiau trūkumų, negu privalumų ir tų priežasčių tikrai yra nemažai. Šiai dienai sistema yra sureguliuota ir per keliasdešimt metų nusistovėjusi tokia, kad įvykio dalyviai arba sutaria, kas yra kaltas, ir atitinkamai tas asmuo, kuris yra laikomas nukentėjusiu, jis jau kaip ir žino, kad gali kreiptis į atsakingą draudiką ir reikalauti atlyginti jam padarytą žalą.
Šiuo atveju, kai nėra sutarimo, ir nėra aiškus kaltininkas, reiškiasi turėtų perimti tyrimo visą eigą draudikai. Policija turi plačius įgaliojimus tokius dalykus tirtis: apklausti liudininkus, surinkti pakankamai daug įrodymų, greitai tai padaryti. Sakau, jie turi labai plačią kompetenciją, draudikai tokios kompetencijos neturi. Tai čia tas procesas gali užtrukti labai ilgai ir vietoj to, kad galimą pagreitinti jį, visa tai užsitęs.
Ir, neduok Dieve, jeigu tas sprendimas nebus rastas (jei įvykio dalyviai nesutaria), tai atitinkamai gali ir nebūtinai draudikai nerasti bendro sprendimo, nes prieštaringa informacija. Tai, ką reiškia, kad tie sprendimai gali persikelti į teismo procesus, o jie, kaip žinia, gali ir metų metus trukti.
Reiškiasi, vietoj to, kad nukentėjęs asmuo, pasinaudodamas šios dienos sistema, gali gauti per kelias ar keliolika dienų išmoką, jam dabar reikės pakankamai ilgą laiką laukti, kol ta žala bus atlyginta. Tai aš sakyčiau, čia yra labai rimtas žingsnis atgal, negu kažkoks sistemos pagerinimas“, – kalbėjo specialistas.
Kamščių mažėjimui įtakos gali neturėti
T. Rudzkis teigia, kad ir koks įstatymas būtų priimtas ar nepriimtas, kamščių Vilniaus mieste nepamažintų ir situacijos ženkliai nepagerintų.
„Jokios įtakos su kamščių išvengimu tai neturi, todėl, kad tam projekte numatyta, jog policija vis tiek vyktų į tokias įvykio vietas, jeigu žmonės susiduria (techninis įvykis, kur nėra sužeistų). Tačiau dalyviai visiškai nesutaria, kas yra kaltas, ir net atvykus policijai, pateikus vienokį, kitokį įvertinimą, jei vis tiek žmogus su tuo nesutinka, tai siūloma, kad šitoj vietoj policija registruotų, fiksuotų įvykį, aplinkybes, tačiau jo netirtų. Draudikai spręstų, kas lieka kaltas.
Be jokios abejonės, nusiimtų tik tai tyrimo dalis arba ji būtų panaikinta. Reiškia, visiškai tam, kad būtų mažiau kamščių ar kažkas panašaus, įtakos tai neturėtų, nes vis tiek policija turėtų atvykti ir fiksuoti“, – pasamprotavo ekspertas.
Pirmadienį eismas buvo paraližuotas
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad pirmadienio rytą Vilnių sukaustė spūstys. Vairuotojai pranešė kelyje stovintys ir po valandą ar daugiau.
Vairuotojai pranešė, kad spūstys sukaustė Geležinio vilko g., Ozo g., L. Asanavičiūtės g., Ukmergės g., Laisvės pr., Olandų žiedą, Vakarinį aplinkkelį. Bene blogiausia situacija ties Gariūnais – čia automobiliai stovi valandą.
„Vakarinis aplinkkelis užsikimšęs, link Gariūnų jau valandą stovim“, – grupėje „Reidas Vilniuje | Trikojis Vilniuje“ pranešė vilnietis Vitalijus.
Avarijų gausa
Kaip Eltai nurodė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (AVPK) atstovė Julija Samorokovskaja, pirmadienio rytą Vilniaus apskrityje fiksuotos 11 avarijų. Kai kurios avarijos, policijos duomenimis, nedidelės, labiau techninio pobūdžio, tačiau vairuotojai nesutarė, dėl kieno kaltės jos įvyko.
Dėl avarijų pirmadienio rytą sostinėje susidarė transporto spūstys. Vilniaus AVPK duomenimis, 6.43 val. Oslo gatvėje, ties parduotuve „Depo“, susidūrė vilkikas „Volvo“, automobiliai „Renault“ ir „Toyota“.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Naikinkit zalias rodykles...
