Kraštietis Seimo narys Viktoras Fiodorovas ir jo kolega liberalas Andrius Bagdonas pateikė siūlymą nustatyti greičio matuoklių įrengimo kriterijus. Seimo ekonomikos komitetas jų siūlymams pritarė.
Politikai siūlo, kad vidutinio greičio matavimo ruožas negali būti ilgesnis kaip 10 kilometrų. Taip pat viename kelyje vidutinio greičio matavimo ruožų gali būti ne daugiau kaip 3, o greičio matavimo vietų – ne daugiau kaip 5.
V. Fiodorovas teigė išnagrinėjęs avaringumo situaciją tuose ruožuose, kuriuose yra greičio matuokliai, ir paaiškėjo, kad dalyje ruožų avaringumas yra nulinis, tad greičio matuoklio statymas tokiose vietose yra absoliučiai nesuprantamas.
„Valstybės kontrolė yra nustačiusi, kad 2020–2022 m. „Via Lietuva“ 29-iuose iš 100-o valstybinės reikšmės kelių ruožų vidutinio greičio matuoklius įrengė nepagrindę jų tikslingumo. Valstybei jie kainavo beveik 1 mln. eurų.
Pasižiūrėjus, kai kuriose vietose nulis eismo įvykių yra, bet stovi greičio matuoklis. Tada kokiu tikslu jis yra pastatytas? Pasipinigauti?“ – sako V. Fiodorovas.
Pataisas palaiko ir premjeras
V. Fiodorovas teigė manantis, kad ne „Via Lietuva“ turėtų nuspręsti, kur statyti greičio matuoklius, bet Susisiekimo ministerija, vadovaudamasi numatytais kriterijais.
Tokiems siūlymams pritarė ir premjeras Gintautas Paluckas.
„Šiandien aš matau Susisiekimo ministerijos stiprią politinę valią šį klausimą spręsti, todėl manau, jog įstatymo poreikis, koks jis buvo praėjusią kadenciją registruotas, yra išnykęs“, – sakė jis.
STT esminių pažeidimų nerado
Šiuo metu Lietuvos valstybinės reikšmės keliuose yra 212 greičio matuokliai – 78 momentiniai greičio matuokliai ir 134 vidutinio greičio matavimo sistemos.
„Via Lietuva“ teigia, kad dar užpernai savo iniciatyva sustabdė vykstantį penkiasdešimties naujų greičio matuoklių viešąjį pirkimą ir kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT), prašydama pateikti išvadą, ar greičio matuokliai valstybinės reikšmės keliuose iki tol buvo įrengiami tinkamose vietose.
STT pateikė išvadą, jog esminių pažeidimų, įrengiant greičio matuoklius, nenustatyta, tačiau kartu pateikė ir naudingas rekomendacijas, kaip suefektyvinti greičio matuoklių vietų parinkimą.
2024 m. „Via Lietuva“ ėmėsi iniciatyvos atnaujinant anksčiau naudotą metodiką. Į šį procesą buvo įrauktos ir kitos suinteresuotos institucijos, susijusios su eismo saugos užtikrinimu (Lietuvos policija, Lietuvos transporto saugos asociacija (LTSA), VšĮ Transporto kompetencijų agentūra (TKA), Susisiekimo ministerija (SM) ir kt.).
Per praėjusius metus, bendraujant su paminėtomis institucijomis, buvo parengtas atnaujintas šios metodikos variantas – pagrindinis skirtumas, lyginant su anksčiau naudota greičio matuoklių įrengimo vietų metodika – didžiausią vertę turi tie kelių ruožai, kuriuose konkrečiai daugiausia eismo įvykių įvyko dėl greičio viršijimo, o ne dėl kitų priežasčių“, – teigia įmonė.
Tad ar užteks politinės valios įvesti sveiką protą Lietuvos keliuose nebetaškyti pinigų greičio matuokliams ir nebesipinigauti iš vairuotojų, panašu, kad pamatysime jau netrukus.
