Kas nutinka, kai abipusės pagarbos nėra laikomasi? Tada turime avarijas su skaudžiomis, o kartais net ir tragiškomis pasekmėmis. Pateikiami du įvykius Vilniuje, kurie nutiko prieš kelias dienas.
Vilniuje, Laisvės prospekte, automobilis „Kia“, vairuojamas 1962 m. gimusio vyro, partrenkė neleistinoje vietoje į važiuojamąją dalį įbėgusį neblaivų (1,75 prom.) pėsčiąjį (gimusį 1992 m.), kuris dėl įvairių sužalojimų paguldytas į ligoninės stebėjimo palatą. Maža to, kad asmuo išbėgo į gatvę ten, kur buvo draudžiama, tai dar jis buvo ir išgėręs.
Kitas eismo įvykis pasibaigė tragiškai. Žuvo 70 metų senolė, kuri jau sutemus (apie 19 val.) neleistinoje vietoje bandė pereiti tą patį judrų Laisvės prospektą. Lijo lietus ir matomumas iš tiesų buvo prastas, todėl vairuotojas nepastebėjo į gatvę žengusios moters. Ji buvo išvežta į ligoninę, bet po kelių dienų mirė.
Šiuos eismo įvykius ir tai, kaip pasiskirsto vairuotojų bei pėsčiųjų atsakomybės nutikus tokiai nelaimei aptarė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vadas Žydrūnas Adomaitis.
Kaip įvertintumėte šias eismo nelaimes Vilniaus mieste?
Kiekvienos avarijos aplinkybės turi savų niuansų. Nėra lengva išskirti konkrečias eismo įvykių taisykles. Eismo nelaimes lemia įvairūs faktoriai. Šių avarijų metu nelaimė galėjo lemti prastos oro sąlygos, lijo lietus, buvo tamsu. Kitą nelaimę galėjo išprovokuoti netikėtas girto asmens įžengimas į gatvę, kur net nepagalvosi, kad taip galėtų kas pasielgti. Reikia žinoti įvykių detales, kad galėtum komentuoti plačiau.
Nutikus eismo įvykiui ieškoma atsakymų į pačius įvairiausius klausimus. Ar galėjo vairuotojas pamatyti įbėgantį asmenį iš toliau? Jei matai, kad asmuo stovi prie kelkraščio ir ruošiasi žengti, turi sulėtinti greitį ir būti pasiruošęs tokiam pėsčiojo manevrui. Žinoma, jei pėsčiasis kerta kelią ne pėsčiųjų perėjoje, tai didesnė atsakomybės našta gula ant jo pečių.
Pastebėti iš anksto netikėtus ir neleistinus pėsčiųjų manevrus gali sutrukdyti kelio vingis, reljefas, paros laikas, oro sąlygos. Visi šitie dalykai yra vertinami. Tai yra įrodinėjama tyrimo metu. Jei asmuo perbėgo per keturis juostas ir tavo juosta buvo paskutinė, tai logiška, kad vairuotojas turėjo pastebėti kliūtį iš anksto. Bet į visus esminius klausimus atsakoma tyrimo metu.
Dėl kokių priežasčių dažniausia įvyksta avarijos miestuose?
Avaringumą didina prastas matomumas, oro sąlygos. Kartais pakanka į akis ryškiai šviečiančios saulės, kad prarastum kelioms akimirkoms budrumą ir nutiktų eismo įvykis.
Artėja žiema, tad norisi tikėtis, kad vairuotojai nevažinės prasikrapštę skylutės priekiniame stikle, manydami, jog stiklas atitirps pakeliui. Tada jie važiuoja tarsi tanku ir kelia pavojų tiek aplinkiniams, tiek patys sau.
Ar girtas vairuotojas visada iš anksto pasirašo sau nuosprendį dėl kaltės?
Reikia nagrinėti konkretų pavyzdį. Šiuo atveju buvo girtas pėsčiasis. Yra draudžiama sėsti prie vairo išgėrus. Alkoholis tikrai nepadeda. Bet kuriuo atveju būsi nubaustas už tai, kad vairavai neblaivus.
Bet, pavyzdžiui, jei važiuoja neblaivus asmuo, o į jo automobilio galą atsitrenkia blaivus vairuotojas, kuris nesilaikė saugaus atstumo. Nors tas išgėręs asmuo važiavo tvarkingai, nedarė avarinių situacijų. Tai jis bus nubaustas už tai, kad sėdo prie vairo neblaivus. O tas kitas vairuotojas už tai, kad sukėlė eismo įvykį.
Kaip pasiskirsto atsakomybė, kai pėsčiųjų perėjoje sužalojamas neblaivus pėsčiasis?
Pėsčiųjų perėjoje, jei ten yra partrenkiamas pėstysis, tai neturi įtakos jokios kitos aplinkybės. Net jei pėsčiasis yra neblaivus, bet jis eina per perėją vairuotojas atsako už tai. Formaliai neturi įtakos neblaivumas. Tarkime, žmogus išeina iš baro, kur išgėrė vieną alaus ar vyno taurę. Taip, jis neblaivus, bet eina tvarkingas per pėsčiųjų perėją. Jis tikrai nebus kaltas, jei ji partrenks automobilis.
