Tv3.lt klaipėdietė sakė norinti paviešinti šią istoriją, kad būtų užkirstas kelias, tokioms neva tyčinėms avarijoms. Neva kaimynė jau kelis kartus yra sulaukusi baudos dėl panašių eismo įvykių.
„Tiek motina, tiek dukra jau buvo kelių policijos baustos už tyčinį automobilių užstatinėjimą ir dabar visiems keršija,“ - aiškino klaipėdietė.
Anot jos, šįkart eismo įvykis nutiko, kai ji statė automobilį atbuline eiga.
„Mums parkuojantis kieme, lygiagrečiai šaligatvio borteliui, atbuline eiga, ji atlėkė ir trenkė į mūsų automobilio galo dešinį šoną. Kieme su ja jau 3 avarija. Pusė kiemo kaimynų nuo jų šeimynos kenčia jau 5 metai. Motina su dukra su visais konfliktuoja ir visiems aplink kenkia. Įsivaizduoja, kad kiemas yra jų nuosavybė,” - tv3.lt pasakojo moteris.
Remiantis kelių eismo taisyklėmis, avarijos kaltininkas – atbuline eiga važiavęs automobilis. Tačiau jo vairuotoja šioje situacijoje su kaltinimais nesutinka. Anot moters, ši avarija buvo sukelta tyčia.
„Kieme dar buvo laisva vieta, tačiau jai norėjosi tvoti į mūsų automobilį. Avarija įvyko vasario 25 dieną. Kadangi mes su kalte nesutikome, tai kovo 13 dieną eisime aiškinti įvykio aplinkybių į kelių policiją. Pas mus mašinoje yra galinio vaizdo kamera (gaila, kad ji nefilmuoja) ir matosi viskas, kas yra gale. Ji taip staigiai atlėkė, kad išvengti susidūrimo buvo neįmanoma.
Mes jau esame nusiteikę, kad be teismo neapsieisime. Tik jai minusas, kad visas kiemas prieš ją liudija, nes jau visiems įkyrėjusi yra tiek ji, tiek jos motina. Tai nėra šiaip avarija, tai yra suplanuotas piktybinis ir tyčinis veiksmas. Jos net mieste važiuodamos, pamačiusios šalia važiuojančius kaimynus, provokuoja autoįvykius,” - aiškino klaipėdietė.
Pareigūnai duomenų, kad tai tyčinė avarija neturi
Šis eismo įvykis įvykęs 2018-02-25 13.54 val., Laukininkų g. ties 36 Klaipėdoje, kuriame dalyvavo automobiliai Toyota Yaris ir BMW 320 yra registruotas Klaipėdos AVPK Kelių policijos tarnyboje.
„Pareigūnai, kurie registravo eismo įvykį iš nustatytų aplinkybių nustatė eismo įvykio kaltininką automobilio Toyota Yaris vairuotoją, kuris pažeidė Kelių eismo taisyklių 114 punktą, t.y. „važiuodamas atbuline eiga, vairuotojas privalo duoti kelią kitiems eismo dalyviams", ir jam surašytas Administracinio nusižengimo protokolas vadovaujantis LR ANK 417 str. 8 d.
Tačiau eismo įvykio kaltininkas su padarytu pažeidimu nesutiko, todėl jam paskirta administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo data Klaipėdos AVPK Kelių policijos tarnyboje: 2018-03-13.
Duomenų, kad tai būtų tyčinis eismo įvykio sukėlimas - neturime. Jei atsirastų tokie duomenys, tikrai būtų tiriama ir aiškinamasis. Patikrinus policijos registruojamų Eismo įvykių registre, registruotas tik vienas eismo įvykis su šiuo automobiliu BMW 320, būtent šitas, apie kurį ir kalbame. Atsakyti, kiek dar eismo įvykių registruota draudimo bendrovių, mes negalime, nes tokių duomenų neturime,“ - tv3.lt komentavo Andromeda Grauslienė Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos grupės vyriausioji specialistė.
„Aplinkybės, dėl kurių galima identifikuoti ar tai tyčinis eismo įvykis - tai yra visų aplinkybių visuma. Pavyzdžiui: eismo įvykiui įvykus judrioje miesto vietoje, įvykio aplinkybes gali padėti nustatyti mieste įrengtos filmavimo kameros, kitų eismo dalyvių liudijimai, vaizdo registratorių užfiksuoti vaizdo įrašai. Taip pat atidžiai surinkti įrodimai eismo įvykio vietoje, (duženų išsidėstymas, šukės, stabdymo kelias ir t. t.) , transporto priemonių išsidėstymas, vairuotojų pozicijos (įvertinant matomumą ir galimybę išvengti eismo įvykio) ir visi kiti įrodymai surišti vienoje grandyje, turintys reikšmės nustatyti eismo įvykio kilimo priežastį,“ - aiškino A. Grauslienė.
Daugėja inscenizuotų avarijų
„Lietuvos draudimas“ pastebi, kad 2017 metais išaiškintų transporto sukčiavimų atvejų padaugėjo 19 procentų – per metus bendrovės žalų ekspertai nustatė 267 atvejus, kai buvo mėginama pranešti apie įvykį suklastojant, nuslepiant ar inscenizuojant avariją.
Dažniausiai pasitaikantys atvejai – kai įvykis realus, bet bandoma padidinti jo metu atsiradusį nuostolį (27 proc. visų sukčiavimo atvejų), 20 proc. nesąžiningų vairuotojų tik po įvykio prisimena, kad jų automobilis neturi draudimo ir skuba apsidrausti jau po avarijos, paskui klastoja eismo įvykio laiką. Dar 18 proc. klastoja eismo įvykio aplinkybes.
„Per metus nustatėme 43 atvejus, kai eismo įvykis sukeltas tyčia. Tokie įvykiai būna dviejų tipų – kai vairuotojai susitaria dėl eismo įvykio ir specialiai sudaužo automobilius arba kai nesąžiningi vairuotojai į savo veiklą įtraukia nieko neįtariančius eismo dalyvius ir, dažniausia „pakišdami“ automobilį, manevruodami stengiasi sukleti avariją,” - tv3.lt teigia Artūras Juodeikis „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento vadovas.
Tyčinių avarijų vietos
Anot pašnekovo, populiariausia vieta „pakišinėtojams“ vis dar yra žiedinės sankryžos (daugiausia Vilniuje ir Kaune), kur „gaudomi“ atsargiai ir palengva manevruojantys vairuotojai.
„Paprastai žiedinės sankryžos yra didelės ir persirikiavimo manevras užtrunka ilgai, dėl ko „pakišinėtojas“ turi laiko didinti greitį ir užkabinti persirikiuojantį automobilį. Kai kuriose žiedinėse sankryžose „pakišinėtojai“ naudojasi kitokiu nei daugumoje kitų žiedinių sankryžų eismo organizavimu (Savanorių žiedas išvažiuojant į Tūkstantmečio g., Kaune žiedas prie pilies kur važiuojantys žiedu turi duoti kelią).
Taip pat, tokie įvykiai vyksta didelėse sankryžose su ribotu matomumu, kai sankryžoje automobilis lėtai suka į kairę, o priešpriešiais atvažiuojantis automobilis nestabdydamas trenkiasi į sukančiojo dešinįjį šoną (Klaipėda, Šilutės pl.) Tokios avarijos dažnesnės probleminėse sankryžose, kur eismas neaptartas (galioja dešinės rankos taisyklė), o vietinis „pakišinėtojas“, puikiai žinantis toje vietoje esančius eismo ypatumus tyčia užkabina važiuojančius automobilius.
Pavyzdžiui, už sankryžos kelias iš dviejų eismo juostų susiaurėja ir tampa vienos (Panevėžys). „Pakišinėtojas“, matydamas palengva besirikiuojantį automobilį padidina savo automobilio važiavimo greitį ir trenkiasi į besirikiuojantį (arba besiruošiantį persirikiuoti) automobilį,” - pasakoja A. Juodeikis.
Kaip išvengti susidūrimo?
Nuo tokių ir panašių situacijų geriausiai apsaugo šaltas protas, atidumas ir geras Kelių eismo taisyklių žinojimas, tikina „Lietuvos draudimo“ atstovo. Vis dėlto ne visais atvejais pavyks išvengti susidūrimo su vairuotoju, kuris turi tikslą avariją sukelti tyčia.
„Kai „pakišinėtojas“ tyčia didindamas greitį atsitrenkia į automobilį, jei įtariate, kad tai įvyko tyčia, rekomenduojama kuo išsamiau nufotografuoti, kaip automobiliai išsidėstė po įvykio, t.y., nufotografuoti įvykio vietą, likusius pėdsakus, automobilių sugadinimus (būna, kad vėliau „pakišinėtojai“ siekia padidinti žalą, nurodyti daugiau sugadinimų, įrodyti, kad pasekmės buvo skaudesnės ir didesnės). Išgelbėti nuo tokių vairuotojų gali mieste įrengtos vaizdo kameros – todėl jei kyla įtarimas, reiktų pasitikrinti ar sankryža filmuojama ir apeliuoti į vaizdo įrašo peržiūrą,” - pataria pašnekovas.
Taip pat atkreipia dėmesį, jog pildant eismo įvykio deklaraciją, jei yra kila abejonių, siūloma nepasirašyti, kad esate atsakingas už eismo įvykį (eismo deklaracijos 14 punktas). Tokiais atvejais reikia užpildyti deklaraciją ir pasirašyti tik deklaracijos punkte nr. 15, kuris reiškia, kad su aplinkybėmis, užfiksuotomis deklaracijoje sutinkate.
„Tokiu būdu kaltę nustatys draudikas, įvertinęs aplinkybes. Taip pat deklaracijoje patartina užfiksuoti visus liudininkus, tame tarpe ir kitame automobilyje važiavusius asmenis. Pastabose reiktų įrašyti, jog yra įtariama, kad kitas įvykio dalyvis tyčia sukėlė eismo įvykį. Labai gera prevencija video registratorių naudojimas,” - sako A. Juodeikis.
Avarijas suplanuoja iš anksto
Tyčines avarijas sukeliantys vairuotojai, prieš tai jas suplanuoja. Tačiau tokiose situacijose sužeistųjų nebūna. Draudimo bendrovės atstovai sako, jog jeigu kai kurios suplanuotos avarijos atsitiktų realiuose eismo įvykiuose – žmonės ne tik nukentėtų, bet gal ir žūtų. „Tokiais atvejais, kai vairuotojai dėl vienų ar kitų priežasčių iš anksto susitaria sukelti tyčinę avariją naudojamos schemos, kai vienas automobilis atsitrenkia į kito galą arba numušamas automobilis, išvažiavęs iš šalutinio kelio.
Tokiais atvejais dažniausiai daužomi brangūs automobiliai, dažnai tokie, kurių realizacija dėl tam tikrų priežasčių sudėtinga, o „kaltininkas“ kaip taisyklė vairuoja labai seną ir nevertingą transporto priemonę.
Dar viena pastaruoju metu naudojama schema yra, kai važiuojantis atsitrenkia į stabdomo automobilio galą, šis išmušamas į priešpriešinio eismo juostą ir pakartotinai gauna smūgį nuo važiuojančio priešpriešiais.
Po tokio įvykio, esant inscenizacijai, nebūna net sužeistų, nors realiuose tokiuose įvykiuose ne tik nukenčia žmonės, bet pasitaiko ir žūčių,” - pasakoja A. Juodeikis.
