Alkoholį vartojantys paaugliai, įžūliai susibūrę viešose vietose – toks vaizdas greičiausia nustebintų tik nedaugelį. Naujausiais Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, praėjusiais metais Lietuva užėmė 12 vietą (iš 193 šalių) pagal daugiausiai suvartojamo alkoholio kiekį. Kuri dalis tenka vaikams ar paaugliams – sužinoti neįmanoma, bet specialistai atkreipia dėmesį, kad alkoholį vartoja vis jaunesni žmonės, ir tai turėtų kelti susirūpinimą jau dabar, o ne tada, kai sulauksime skaudžių pasekmių.
Specialiai Balsas.lt skaitytojams: Komentarų laukelyje (po šiuo straipsniu) užduokite jums aktualius su šia tema susijusius klausimus – apie alkoholio vartojimą, galimybes mesti šį žalingą įprotį ar požymius, kurie jums kelią nerimą dėl jūsų pačių artimųjų problemų. Į jūsų klausimus atsakys psichologė-metodininkė Tatjana Ščiurina. Anonimiškumą garantuojame.
Koją pakišo lepinimas
Su alkoholizmo problemomis susiduriama visiškai netikėtai. Sunkiausia nustatyti ribą, kurią peržengus alkoholio vartojimas tampa savaime suprantamu, kone kasdieniu reiškiniu. Laiku nesulaukus pagalbos, galima apskritai neišbristi iš viena po kitos dėl alkoholio apninkančių problemų.
Keletą problemiškų atvejų portalui Balsas.lt sutiko papasakoti psichologė Tatjana Ščiurina. Pirmosios istorijos herojus su žalingais įpročiais susidūrė būdamas 16 metų. Jis pradėjo nuo, atrodytų, visiškai nekalto dalyko – energinių gėrimų. Vėliau organizmas priprato tam tikru laiku gauti „dozę“ ir vaikinas perėjo prie alkoholio ir cigarečių.
Šiuo metu jam jau 21-eri, bet iki šiol nepavyko atsisakyti alkoholio ir rūkalų. Jau 5 metus besitęsiantis bendravimas su specialistais kol kas realios naudos nedavė. „Kai su juo susipažinau, buvo labai gabus, protingas vaikinas. Jis gyveno iš pažiūros tvarkingoje šeimoje, kartu su močiute. Kol tėvai buvo užsiėmę savais reikalais, darbais ir kitais pragyvenimo šaltiniais, močiutė auklėjo vaiką, neleido jo niekam skriausti. Vaikas galėjo daryti viską, ką tik norėjo, jam buvo duodama, ko tik užsigeisdavo“, – pasakojo psichologė-metodininkė Tatjana Ščiurina.
Lepinamas paauglys, dar vaikystėje žiūrėdavo žiaurius animacinius filmus. Jis užaugo tinginiaudamas, nesistengė vystyti turimų gabumų. Išmokęs „gerų“ pavyzdžių iš žiaurių filmų bei neva „saikingo“ alkoholio vartojimo (močiutė jam tikslingai duodavo pinigų nusipirkti tabako bei alkoholio, kad tik jis gautų, ko nori, ir būtų patenkintas), tapo nekultūringu, žiauroko elgesio, savanaudžiu ir manipuliuojančiu kitais alkoholiku.
„Mano pastangos nedavė jokio rezultato ne todėl, kad esu prasta metodininkė, bet dėl to, kad nebuvo artimųjų, kurie nuoširdžiai, bet griežtai galėtų padėti jam pasikeisti“, – neabejojo T. Ščiurina.
Tačiau toli gražu ne visos istorijos susijusios tik su negatyviais poslinkiais žmonių gyvenimuose. T. Ščiurina pasakojo, kad jai teko susidurti su 13–14 metų vaiku, kuris iš pradžių vartojo alkoholį, o po to perėjo prie narkotikų. „Jis nelankė mokyklos, todėl niekaip negalėjo baigti devintos klasės. Paauglys buvo praradęs gyvenimo tikslą ir norą apskritai gyventi, nieko nevalgė, jam svarbiausia buvo alkoholis ir narkotikai. Tačiau, sulaukęs tinkamos specialistų pagalbos ir tėvui parodžius griežtumą, vaikinas nustojo gerti ir svaigintis. Jis atgavo norą ir tikslą gyventi, priaugo 20 kg, pabaigė mokslus, įgijo specialybę ir sėkmingai įsidarbinęs gyvena sąmoningą, blaivų gyvenimą“, – pasakojo T. Ščiurina.
Šokiruojanti patirtis
Pasiteiravus, su kokiu jauniausiu alkoholizmo atveju yra tekę susidurti, T. Ščiurina prisiminė vieną istoriją. „Kartą į mane kreipėsi ketverių metukų vaiko močiutė. Moteris buvo labai susirūpinusi tuo, kad vaikas nevalgė jos pirktų saldainių, o reikalavo tų, kuriuos jam nuolatos duodavo mama – saldainių su vodka“, – pasakojo portalo Balsas.lt kalbinta psichologė-metodininkė.
Tačiau kitas atvejis, nutikęs prieš kelerius metus, T. Ščiuriną šokiravo labiausiai. Moteris pamena kartą vykusi traukiniu, kurio viename iš vagonų keliavo jauna šeima: vyras, moteris ir trejų metukų berniukas.
„Berniuko tėvas davė vaikui sidro butelį, vaikas išgėrė pusę butelio, o kitą pusę atėmęs išgėrė tėvas. Kai supratau, ką jie čia geria, paklausiau tėvų, kas čia vyksta? Tėvai atsakė, kad šiandien jų vaikui sukako treji metukai ir jie taip švenčia jo gimtadienį. Sakiau, juk tai alkoholis, ką jūs darote? Nieko blogo neįžvelgdamas tėvas atrėžė, kad „tai tik sidras, jo mūsų sūnus nemėgsta, dėl to ir atidavė taip lengvai tą butelį, o jeigu tai būtų alus, jo tikrai neatiduotų...“ Išgirdusi šiuos žodžius, likau be žado“, – prisiminimais dalijosi T. Ščiurina.
Psichologė pabrėžė, kad būtent toks tėvų elgesys su vaikais yra alkoholizmo „programa“, kuri įdiegiama dar vaikystėje. Tai tik keli pavyzdžiai, kai tėvai patys tiesiogiai pratino savo vaikus prie alkoholio. „Tačiau ne tada vaikas pradeda vartoti, kai pakelia pirmą savo taurelę ar suvalgo saldainį su alkoholiu, o tada, kai susiformuoja jo psichikoje pozityvus įrašas – gersiu, kai užaugsiu. Viskas prasideda nuo artimos aplinkos pavyzdžio, kaip reikia neva „saikingai“ gerti. Jie kalti, nes nežino, kaip elgtis. Vaikai besąlygiškai mylėdami savo artimuosius, juos mėgdžioja ir kopijuoja vaikystėje, paaugę geria, nes nori susitapatinti su bendraamžiais“, – vaikiškos psichologijos niuansus dėstė T. Ščiurina.
Klaidingas mąstymas
Anot T. Ščiurinos, alkoholio vartojimas yra propaguojamas visur, kur tik įmanoma, todėl žmogus, kaip socialinis vienetas, visada nori būti pripažintas visuomenėje. Žmogui įkalta į galvą, kad tik per alkoholį, tabaką bei narkotikus galima socializacija ir pritapimas prie visuomenės.
„Pasaulio sveikatos organizacija 1975 metais pripažino, kad alkoholis yra legalus narkotikas, jog tai skiediklis, kuris „praskiedžia“ smegenis. Alkoholyje esančios medžiagos smegenyse laikosi nuo 14 iki 30 parų. Būtent dėl to, kad visuomenė neva „saikingai“ geria – tėvai neva „saikingai“ geria, nėra kam pastebėti, kad vaikas irgi į tai įsitraukė, nėra kam pastebėti vaiko elgesio pokyčių“, – tvirtino Balsas.lt pašnekovė.
Pagrindiniai vaiko elgesio pokyčiai, kurie išduoda, kad jis pradeda linkti prie alkoholio, gali būti įvairūs. Apsvaigęs vaikas būna linksmas, energingas, judrus, o pakui ilgai miega. Dėl dažno alkoholio vartojimo vaikas tampa impulsyvus, išsiblaškęs, negali susikaupti, dėl to suprastėja mokymosi rezultatai, vaikas tampa neatsakingas.
Tėvams itin susirūpinti reikėtų, kai vaikas pradeda jausti teigiamai žiūrėti į alkoholį, o pasilinksminimai be alkoholio atrodo neįmanomi ir nesuvokiami, nes alkoholis yra pagrindinis vakarėlių atributas, jį vartoja visi. Taip vaikas pasiduoda bandos jausmui.
Pažeidžiamiausi – iki 15 metų
Psichologė-metodininkė T. Ščiurina pasakojo, kad vaiko iki 15 metų psichika yra neapsaugota: „Jis informaciją priima tiesiogiai, nemoka analizuoti savęs, savo elgesio, todėl iki tokio amžiaus vaikai yra labai paveikūs ir patiklūs. Alkoholio pramonė tą suvokia ir tuo naudojasi, įtraukdama vis daugiau ir vis jaunesnių vartotojų“, – įsitikinusi T. Ščiurina.
Aiškindama vaikams alkoholio ir kitų narkotinių medžiagų žalą, dažnai sulaukiu klausimo: „Jeigu alkoholis yra nuodai, tai kodėl jis yra laisvai parduodamas?“
„Vaikai supranta ir jaučia, kad tai yra blogis, tačiau patys kitaip elgtis negali, nes nori būti pripažinti, pritapti draugų kompanijoje, kad visuomenė neatstumtų“, – pasakojo T. Ščiurina.
Dar kartą primename, kad jums rūpimus klausimus, kaip jau minėta, rašykite komentarų laukelyje.
