Asta Volkovaitė
Kaip rašoma savaitraštyje „Šiauliai plius“, mažieji Šiaulių nakvynės namų gyventojai valdžiai mažai terūpi. Vakarais į laikinus namus vaikams tenka grįžti neapšviestomis gatvėmis, pamokas ruošti lovose, o dienomis su buvusiais kaliniais žaisti azartinius žaidimus. Kai kuriems savivaldybės projektams skiriant milijonines lėšas, jaunajai nakvynės namų kartos saugiai aplinkai kurti pinigų neatsiranda.
Pamokas ruošia lovose
Šiaulių Laikinojo apgyvendinimo tarnyba ne vienai šeimai tampa nuolatiniu prieglobsčiu. Regina (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinoma, – red. past.) su savo mažamečiais vaikais įstaigoje gyvena jau bene septintus metus. Per tą laiką jos nuomojamame kambaryje veik niekas nepasikeitė. Kambaryje – aplūžusi spinta ir dvi lovos. Vakarais jos vaikams virsta vieta ruošti pamokas, nes rašomųjų stalų čia nėra.
Regina nesiskundžia, tik jos vaikams dažnai būna nejauku atskleisti savo gyvenamąją vietą. Taip, kaip Regina, gyvena ne viena Nakvynės namuose besiglaudžianti šeima. Lovose pamokas ruošiantys vaikai – tik viena iš gausybės bėdų. Kai kurie mažieji įstaigos gyventojai neišvengia susitikimų su buvusiais kaliniais.
„Jie, kaip ir viengungiai, priglausti pirmajame aukšte. Įėjimas ir išėjimas visiems tas pats“, – teigia Laikinojo apgyvendinimo tarnybos socialinio darbo organizatorė Danutė Bogužienė. Buvo atvejų, kai tokie gyventojai buvo užtikti žaidžiantys azartinius lošimus kartu su vaikais.
Buvę kaliniai – ne vieninteliai, su kuriais vaikams tenka bendrauti. Tose pačiose patalpose gyvena labai įvairių socialinės rizikos grupių asmenys: vartojantys psichotropines medžiagas, alkoholį, ar sergantys protinėmis-psichinėmis ligomis.
Vaikai klampoja tamsoje
Nakvynės namų gyventojai neišvengia ir kitokių bėdų. Nuo pagrindinės J. Basanavičiaus gatvės einant K. Jankausko gatve iki Laikino apgyvendinimo tarnybos, teritorija neapšviesta. Į darbą anksti einantys ar iš jo vėlai grįžtantys gyventojai jaučiasi nesaugiai. Vaikus baiminamasi išleisti į centre veikiančius būrelius. Žmonės ne kartą skundėsi, kad buvo užpulti, sumušti ar net apvogti, bet minėta gatvės aplinka tebeskendi tamsoje. Nežinia, ar situacija kada nors bus išspręsta.
„Žinome ta problemą. Maždaug prieš trejus metus buvo daryti skaičiavimai, bet niekas lėšų neskyrė. Lėšos skiriamos tik apšvietimo eksploatacijai, apšvietimas gali būt įrengtas tik naujai tiesiamose gatvėse, o dėl tos atkarpos nieko padaryti negalime“, – teigė Šiaulių miesto savivaldybės Infrastruktūros skyriaus vyr. specialistė Jūratė Sodienė.
Lėšų neatsiras
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Algimantas Beinoravičius pripažįsta, kad Nakvynės namų sąlygos tiek patiems gyventojams, tiek darbuotojams, nėra geros, bet teisinasi, jog viskam trūksta lėšų.
„Prieš kelerius metus ten veikė pagalbos mygtukai, bet, panaikinus vieną policijos skyrių, jų nebeliko“ – teigia A. Beinoravičius. Nakvynės namuose net nėra budinčio policininko. Šita bėda pripažįstama ir Savivaldybės administracijos direktoriaus veiklos naujausioje ataskaitoje.
„Siekiant geresnių socialinio darbo rezultatų, darbą apsunkina socialinių grupių įvairovė ir tarp jų kylantys konfliktai, kurių sprendimui ir bendrai viešajai tvarkai palaikyti reikalingas nuolat budintis policijos pareigūnas“, – teigiama ataskaitoje už praėjusius metus. Problema įvardinta, tik nesprendžiama. A. Beinoravičius bandė raminti, kad artimiausiu metu bus stengiamasi vaikams kurti saugią aplinką. Tik kol kas kalbomis.
„Kalbėjau su įstaigos darbuotojais. Jie stebės situaciją“, – žadėjo A. Beinoravičius. Kad vaikai daugiau nebežais su buvusiais kaliniais, jis negalėjo garantuoti.
