Policijos departamentas pranešė, kad rugpjūčio 27 d. 14 val. 16 min. Klaipėdos apskrities VPK gautas moters (gim. 1996 m.) pranešimas, kad tą pačią dieną apie 10 val. Kretingos r., Sausdravų k., vyras (gim. 1986 m.) paėmė jų dukrą (gim. 2022 m.).
Vyras vaiko sutartu laiku negrąžino. Atliekant paieškos veiksmus nustatyta, kad tą pačią dieną apie 13 val. 4 min. Šilutės r., Rusnės mstl., Skirvytės upėje, vyras su dukra valtimi kirto Lietuvos Respublikos–Rusijos Federacijos valstybinę sieną, kur iškart buvo sulaikyti.
Bendravo su mama
Apie minimą įvykį vaiko teisių gynėjai informaciją gavo iš policijos pareigūnų. Jų atstovai patvirtino, kad šiuo metu aiškinasi aplinkybes.
„Jau bendravome su vaiko mama, toliau bendradarbiausime bei padėsime pasirengti dokumentus ir kreiptis į Rusijos institucijas dėl vaiko gražinimo. Šiuo metu bendravimas su Rusijos institucijomis vyksta per Užsienio reikalų ministeriją“, – pabrėžė vaiko teisių tarnybos atstovai.
Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vaiko pagrobimo. Lietuvoje už tai asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Tokių atvejų pasitaiko
Vienam iš vaiko tėvų išvykstant su vaiku gyventi į kitą šalį, reikia gauti kartu su vaiku nevykstančio antrojo iš vaiko tėvų sutikimą dėl vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės pakeitimo. Jei vaiko tėvai gražiuoju nesusitaria dėl vaiko persikėlimo nuolat gyventi į kitą šalį, tarp vaiko tėvų kilęs ginčas turi būti sprendžiamas teisme.
Tokiais atvejais, su vaiku gyventi į kitą šalį siekiantis išvykti tėtis ar mama turi kreiptis į šalies, kurioje gyvena, teismą su prašymu leisti išsivežti vaiką gyventi į kitą šalį be antrojo iš vaiko tėvų sutikimo. Tik gavus antrojo iš tėvų sutikimą arba teismo leidimą išvežti vaiką nuolatiniam gyvenimui į kitą šalį, vaiko išvežimas yra laikomas teisėtu.
Situacijų, kai vienas iš vaiko tėvų be antrojo iš tėvų sutikimo išsiveža vaiką gyventi į kitą valstybę, pasitaiko. Tokiais atvejais yra taikoma Hagos konvencija dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų, o Tarnyba vykdo pareigas numatytas šioje konvencijoje.
Per praėjusius 2022 m. vaiko teisių gynėjai gavo ir nagrinėjo 25 prašymus dėl išvežtų į užsienio valstybes vaikų sugrąžinimo į Lietuvą. Taip pat pernai sulaukė 13 prašymų dėl atvežtų į Lietuvą vaikų sugrąžinimo į jų nuolatinės gyvenamosios vietos valstybes.
2021 m. buvo gauti ir nagrinėti 29 prašymai dėl vaikų, išvežtų į užsienio valstybes, ir 16 prašymų dėl vaikų, atvežtų į Lietuvą, sugrąžinimo. 2020 m. – 20 prašymų dėl vaikų, išvežtų į užsienio valstybes, ir 18 – dėl vaikų, atvežtų į Lietuvą. Sprendimą dėl vaiko išvežimo į kitą šalį teisėtumo ir vaiko grąžinimo į nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę visuomet priima tos šalies teismas, į kurią vaikas buvo išvežtas.
Atsiliepia vaiko gerovei
Svarbu suprasti, kad vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, myli abu tėvus ir turi teisę bei dažniausiai norą bendrauti su jais abiem, nepriklausomai nuo to, kur jie gyvena. Draudimas vaikui matytis ir bendrauti su skyrium gyvenančiu tėčiu ar mama neigiamai atsiliepia jo gerovei, emocinei sveikatai, vaikas įtraukiamas ne tik į suaugusiųjų ginčus, bet ir į teisminius procesus.
Dažniausios priežastys, kodėl vaikas praranda ryšį su kartu nebegyvenančiu tėčiu ar mama, tai tėvų tarpusavio nesutarimai ir iš to kylantis vieno iš tėvų trukdymas kartu negyvenančiam tėvui pilnavertiškai bendrauti su vaiku. Kita dažniau pasitaikanti situacija – po išsiskyrimo vienas iš tėvų tarsi atsitraukia nuo vaiko. Deja, abiem atvejais nukenčia vaikas.
Tam, kad vaikas neprarastų ryšio su skyrium gyvenančiu tėčiu ar mama, būtinas abipusis supratingumas ir bendru sutarimu priimtos sąlygos, leidžiančios vaikui matytis, bendrauti ir lygiaverčiai jausti abiejų tėvų įsitraukimą į jo gyvenimą. Nors konfliktai skyrybų metu yra neišvengiami, labai svarbu dėl vaiko gerovės stengtis paminti nuoskaudas ir išlaikyti darnų tarpusavio ryšį, nes vaiko interesai turėtų būti aukščiau visų nesutarimų.
Kai tėvams nepavyksta patiems rasti abi puses tenkinančio sprendimo, kaip užtikrinti galimybę vaikui bendrauti su skyrium gyvenančiu tėčiu ar mama, vaiko teisių gynėjai pasiruošę tarpininkauti ir padėti tėvams – patarti, nukreipti gauti reikalingas paslaugas, rekomenduoti mediatorius, terapiją ir padėti ginčus išspręsti taikiai.
Tėvų motyvavimas susitarti, rasti sprendimus, geriausiai atliepiančius vaiko poreikius, tarpininkavimas sudarant bendravimo su vaiku tvarką, dažniausiai padeda tėvams išgirsti vienam kitą, išspręsti nesutarimus, bent iki to laiko, kol minėtą tvarką patvirtina teismas.
Vaiko teisių gynėjai primena, jog abu tėvai savo pareigas vaikui vykdo tiek gyvendami drauge, tiek skyriumi. Visi sprendimai dėl vaiko sveikatos, gydymo, kokią mokyklą ir būrelius vaikas lankys bei kiti svarbūs klausimai, yra priimami abiejų tėvų, nesvarbu su kuriuo iš jų nustatyta vaiko gyvenamoji vieta.
Kilus klausimams kviečiame žmones pasikonsultuoti su vaiko teisių gynėjais skambinant nemokamu tel. 8 800 10 800, taip pat galima rašyti žinutę interneto svetainėje vaikoteises.lrv.lt esančiame pokalbių laukelyje. Pranešti apie vaiko teisių pažeidimą galima artimiausiame vaiko teisių apsaugos skyriuje, užpildant formą Tarnybos interneto svetainėje arba skambinant bendruoju pagalbos numeriu 112.
